Kodėl taip sunku suderinti visuomenės ir renkamųjų interesus? Kokių nuostatų laikytis, kad pajėgtume susikalbėti?
Visuomenė ir renkamieji susieti individualių interesų jungimosi dėsniais, tik jų intencijos, siekiant tikslo, beveik visada skirtingos.
Rinkėjus žvejojantys politikai dažniausiai gyvena valdžios troškimo pasaulyje, tačiau, gavę valdymo energijos galią, ją iššvaisto reikšmingumui arba tarpusavio ginčams kovoje už kuo didesnę įtaką ir asmeninius interesus. Taip yra, nes jie nepaiso dėsningai veikiančių subtiliojo pasaulio dvasinių nuostatų, be kurių nieko negali padaryti su šia jų rankose atsidūrusia visuotinės energijos dvasia. Tie, kurie dėl dėsnių nesuvokimo remiasi tik materija, vedini vien aklo jausmo, vadovaudamiesi vien protu, sukuria dar daugiau problemų, bet ne žadėtą gerovę. Jiems neužtenka nei žinių, nei jėgų įgyvendinti visuomenei patrauklias vizijas, todėl po rinkimų valdžią gavusieji visuomenę pradeda atvirai laikyti valdoma arba visiškai nevaldoma mase, todėl antruoju atveju nustoja su ja bendrauti. Valdantieji netenka visuomenės palaikymo, kai paaiškėja, kad sugeba rūpintis tik sau ir artimoms grupėms naudingais sprendimais.