Šių išminties, teisingumo, tikėjimo ir meilės nuostatų vienybės sąmoningumo būsenoje – harmoningo tobulėjimo kelias. Šis simbolis – tai įgimtas žmogaus sielos harmonijos poreikio atspindys. Būdami nuolatinėje jausmo ir proto kaitoje, mes sudarome amžiną dualią Trejybę. Mes, žmonės, visada skleidžiame trečią – šventą arba piktą dvasią šiame žemės pasaulyje, kuris yra kaip ir žmogus – gyvasis organinės kaitos organizmas. Sujungus savyje Dievo sūnaus skelbtas ir žmonių išpažįstamas nuostatas, mūsų sieloje ima reikštis sąmoninga Dievo vaiko susivokimo būsena. Toks žmogus išlaisvina savo sielą nuo žmonių sukurtų stereotipinių nuostatų ir pasenusių tvarkų priklausomybės, taip jis įeina į naują, šiuose žmonijos ir dieviškosios dvasios santykiuose užgimusią, sferą. Tuomet jis ima kurti žmonijos ateitį su dieviškai išmintingomis, teisingomis, kupinomis tikėjimo ir meilės dvasios nuostatomis, nuolatos siekdamas gyventi sąmoningoje vienybėje su viskuo, su kuo gyvenime tenka susidurti. Laikykimės vertybių, kuriomis šiandieną remiasi visas pasaulis. Šios vertybės taip glaudžiai tarpusavyje susijusios, jog bet kurią ignoruojant, kiekviena iš jų nustoja egzistavusi.