Nuolat ugdoma ir plėtojama sielos būsena jausmo protu skleidžia išmintį, teisingumą, tikėjimą ir meilę į nuolat kintančią išorę.
Sielos būsena yra laisva visa apimanti dvasia, kurios suvokimo apimties lygis priklauso nuo jausmo proto išsivystymo lygio.
Šiandieną turi būti visiems svarbi 9 lygmens galimybė susijungti į vieningąjį vienį: 3 x 3 = 9.
Dievas Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia vienyje sudaro galimybę pasiekti 9 sielos dvasios lygmenį.
Trys 8 – trejybė subtiliame pasaulyje harmonijos būsenoje
Trys X – trejybė Šventojoje Dvasioje
Trys S – trejybė dangaus ir žemės materijoje
***
Negalime vien džiaugtis ir naudotis išminties, teisingumo, tikėjimo ir meilės agregoro dvasia, turime nuolatos stengtis per ją užmegzti ryšį su dar subtilesnės dieviškosios dvasios pasauliu. Kiek, remdamiesi šių keturių vertybių agregoro dvasia, sugebame tarpusavyje suformuoti globalaus ryšio dvasią, tiek galime pakilti virš savo žmogiškosios išminties, teisingumo, tikėjimo ir meilės egoizmo. Būtent tai lemia mūsų dvasinio potencialo augimą – suformuoja tarsi dangaus ir žemės anteną, per kurią priimame ir skleidžiame žmonijos nuostatų intencijas, savo būsena sudarydami jungiamąją vientiso dangaus ir žemės pasaulio erdvę, kurią vadiname sąmoninga visos žmonijos vieningojo vienio jausmo proto dvasia.
***
Nuolatinis tobulėjimas (kaita) yra normali sąmoningo žmogaus sielos būsena. Nuolatinės kaitos dėsningumą vadinu Amžinosios kaitos aštuoniuke arba Gyvenimo smėlio laikrodžio dėsningumu. Sielos dvasiai taip svarbu tobulėti, kad, vos išgyvenusi vieną situaciją, siela jau kuria kitą. Šitaip žmonija nuolat sukasi dangaus ir žemės pasaulyje aštuoniukės trajektorija, vientisoje sielos ir kūno veiklos dvasios būsenoje kurdama ir nuolatos siekdama suvokti dieviškuosius dėsnius.
Šioje organinėje planetoje siela patiria kūniškų savo jausmų ir proto sąvokų išgyvenimus, apsireiškiančius bendroje žmonijos jausmo proto kūno dvasioje. Šis dieviškasis kaitos procesas, kaip jau minėta, primena amžinai veikiantį, nuolatos mūsų pačių gyvenimo būdu apverčiamą smėlio laikrodį: vos iš mūsų jausmo proto susikurtos sąmonės į realiai apčiuopiamą pasaulį nubyra paskutinė praeituose gyvenimuose susikurta nuostata – patirties smiltelė, viršus – buvusios siekiamybės šviesa, kurios pagal savo gyvenimo prasmės suvokimą ką tik siekėme, ištuštėja. Jausmo proto sąmonės dvasia, sieloje subrandinusi naujos savivokos būseną, ir vėl siekia realizuotis. Toks procesas vyksta žmogaus jausmuose ir prote.