Neieškokime Dievo praeities simboliuose ir naujai atgimstančiuose ženkluose, neieškokime Jo praeities istorijose ir naujai kuriamoje vaizduotėje. Visada stenkimės Jį pajausti čia ir dabar, nes Jis išeina į pasaulį, apsireikšdamas kiekviename mūsų žodyje, išsiverždamas iš mūsų sielos būsenos, per dvilypės trejybės dvasią virsdamas materija, visada būdamas vienu metu vakar, šiandien ir rytoj.
Mes veikiame savo įsivaizduojamų laikų vienybėje, tačiau ne visada sąmoningai tai suvokiame. Savo nesuvokimu stabdome sąmoningą susijungimą į vieningąjį vienį, į bendrą dieviškąją būtį, kuri susiformuoja iš visų sielų, einančių dangaus ir žemės vieningosios išminties, teisingumo, tikėjimo ir meilės dvasios kūrimo keliu.