„Saulės vaikai“

Skulptūrinė vieningojo vienio dvasios kompozicija „Saulės vaikai“ (Visuomenės harmonizavimo parke, Vazgaikiemio k., Prienų r.) atspindi, kaip mes, žmonės, siekiame savo sielose apgyvendinti fiziškai neapčiuopiamo, subtiliojo, pasaulio dvasinę būseną, kaip iš savo būsenos pamatinių vertybių dvasios centro auginame visuotinę, dieviškąją vieningojo vienio dvasią, taip pat kiekvieną ragina pajausti, kaip svarbu jausmo proto sąveikoje užgimusias dvasines nuostatas iš savo būsenos perkelti į visai žmonijai prieinamą erdvę.

Kompozicijos pamatas simbolizuoja planetą ir dabartinį žmonijos išsivystymo lygmenį, svarbiausias dvasines (išmintis, teisingumas, tikėjimas, meilė) ir materialiąsias (mokslas, veikla, menas (grožis) ir šventovės) vertybes. Į šių nuostatų vienybės dvasios šviesą nukreipti Saulės vaikų žvilgsniai.

Išmintis, teisingumas, tikėjimas ir meilė kyla iš pačių žmonių vienybės dvasios ir veda į kryžiaus simbolizuojamą visos žmonijos dangaus ir žemės dvasios šviesą, kuri gimsta harmoninguose žmonių santykiuose, kai jie nuolatos sąmoningai siekia aukštesniojo suvokimo lygmens.

„Saulės vaikai“ kviečia suvokti nuolat veikiančio dangaus ir žemės simbolio dvasios esmę, dvilypio pasaulio trejybę, kurio dalys plečia viena kitą, gimdydamos dar nepažinto suvokimo dvasią. Šis simbolis skatina įsigilinti ir į tai, koks svarbus dvilypumas, leidžiantis rinktis šviesos ir tamsos dvasios pasaulyje.

Dangaus ir žemės kryžiaus saulutė simbolizuoja gilioje senovėje garbintos žmoguje slypinčios Saulės sistemos generuojamą visoms religijoms artimų stichijų nuostatų dvasią. Dvylikos spindulių dvasia nušviečia žmogui kelią į dieviškąją būtį, kuri jo sielos dvasioje išvysto pastangą siekti tokios sielos dvasios šviesos, kuri yra aukščiau kūniškosios galybės, kokią atspindi dvylikos apaštalų ir dvylikos dangaus kūnų (zodiako ženklų žvaigždynuose) sukaupta dvasia.

Keturios kryžiaus saulutę sudarančios spindulių poros (išminties-mokslo, teisingumo-veiklos, tikėjimo-meno, meilės-šventovės atspindi aštuntojo išsivystymo lygmens vertybinę sistemą. Devintojo išsivystymo lygmens dvasia kyla iš dangaus ir žemės nuostatų dvasios. Žmonijos siekiamybę – devintąjį lygmenį, kur Dievas Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia susijungia į vieningojo vienio šviesą, atspindi trys trejybės kryžiaus galuose. (…)

„Saulės vaikus“ sudaro keturios figūros, nes vienas žmogus, neturintis ryšio su kitais, yra per silpnas pasaulio kūne suvokti gyvenimo esmę, savo egzistencijos prasmę, savo gyvenimo tikslą. Suvokti, kaip sąmoningai kurti savo ateitį, galime bendraudami vienas su kitu, jungdamiesi ir gilindamiesi į vieningojo vienio dvasią, kad pasiektume aukštesnį sielos ir kūno dvasios sąmoningumo lygmenį. Skirtingų polių žmonių ir bendruomenių susijungimas, vienas kito jautimas (susilietimas delnais), rodo, jog išmintimi, teisingumu, tikėjimu ir meile grįsti tarpusavio santykiai, gimdantys vieningojo vienio dvasią, yra būtini kaip saulės spinduliai. Tik visi kartu, tvirtai stovėdami ant žemės, išmanydami savo gyvenimo būties dėsningumus, turėdami ryšį su fiziniu ir subtiliuoju dieviškosios dvasios pasauliu, galime pasiekti 9-ąjį sielos dvasios išvystymo lygmenį. (…)

Visa žmonija mokosi ir veržiasi tapti savo ateities kūrėja, kad visiškai sąmoningai pati susikurtų sau likimą. Visiems tai turėtų rūpėti, nes tikslas bendras – sąmoningai jausti nenutrūkstamą harmonijos būtį, visada kuriančią sąmoningą dieviškosios dvasios jausmą žmogaus – Dievo vaiko – sieloje.

Ištrauka iš knygos „Globali jausmo proto dvasia“ skyriaus „Saulės vaikai“