20 piešinys

2017 rugsėjo, 5

Žmogus suvokia pasaulį per sąmonę, bet keičia jį pasąmonėje, dažnai pats to nesuvokdamas: jausmo ir proto sąveikoje ištaria žodžius, vėliau atlieka veiksmus ir išjaučia jų pasekmes, savo pasąmonėje nuolatos darydamas išvadas, kol palaipsniui savo sielos būsenoje įkurdina vis aiškesnį suvokimo jausmą. Pradėjęs sąmoningai naudotis aiškiai suvokiamu jausmu, savo pasąmonėje pakeičia gyvenimo nuostatas ir elgesį, tuo keisdamas ir jį supantį pasaulį. Žmogus, pakankamai išvystęs pasąmonę, nesąmoningai prisiliečia prie užpasąmoninio visuotinės – žmonijos – dvasios lygmens ir pajunta, kad yra jos dalis.
***
Žmogus, gyvendamas Žemėje, tobulina aplinkos suvokimo jausmą, keisdamas mąstymo būdą, supratimo ir susivokimo, kodėl jis egzistuoja, jausmą, vis aiškiau suvokdamas, nuo ko priklauso kiekvienas jo dar neatliktas veiksmas. Būdamas šios kaitos dalimi, jis negali prie nieko prisirišti ir niekuo kaip amžinu įtikėti, nes pati amžiniausia yra jo sielos dvasios tobulėjimo kaita.
Akivaizdu, kad kaita ir įprasmina žmogaus gyvenimą, leisdama būti savo ateities kūrėju.

Spausdinti