„Verslumo dvasios“ laidoje – apie gyvenimo draugo paieškos verslą. Kauno studijos viešnia – krikščioniško pažinčių klubo susitikimai.lt direktorė Gražina Mongirdienė ir verslininkas, laidos autorius Augustinas Rakauskas.
Klausytis internetu.
Laidą veda Ingrida Stankevičienė ir Edita Marciulevičienė.
Laida transliuojama „Žinių radijuje“ kas antrą penktadienį 10.05 val. (kartojama savaitgalį).
***
Ištrauka iš laidos
Edita Marciulevičienė – Verslas perskrodžia visas gyvenimo sferas. Niekas neabejoja, kad savo antrosios pusės paieškos taip pat yra verslas, reikalaujantis didelių pastangų ir patirties. Daugumą mūsų ieškoti antrosios pusės skatina vienatvė. Turintieji verslumo gyslelę supranta, kad vienatvė kaip džiazas, tai kaip tu improvizuosi jos rėmuose ir kokią gyvenimo muziką susikursi – priklauso nuo vertybių. Arba, kaip mes sakome savo laidose, kokią jūs „skleisite verslumo dvasią“.
Todėl šiandien laidoje „Žinių radijo“ savininkas Augustinas Rakauskas ir viešnia. Prašome prisistatyti.
Gražina Mongirdienė – Laba diena, esu Gražina Mongirdienė, Krikščioniško pažinčių klubo „Susitikimai.lt“ įkūrėja, čia yra mano socialinis projektas, o gyvenime esu konsultantė, dirbu su įmonėmis. Krikščionišką pažinčių klubą įkūriau 2015 metų spalio 1-ąją ir dabar jis sėkmingai gyvuoja.
Ingrida Stankevičienė – Gerbiama Gražina, ką turi bendro mūsų laida „Verslumo dvasia“? Tai aš dabar bandysiu visais įmanomais būdais jūsų pažinčių tinklalapį „Susitikimai.lt“ pritraukti kaip nors prie verslumo. Jeigu jūs man padėsite, tai mes su jumis iš tiesų turėsime labai šaunų pokalbį, o klausytojai iš tiesų galės atrasti kažką įdomaus, naudingo ir įkvepiančio.
Tai ar turi ką nors bendro „Susitikimai.lt“ ir verslas? Galbūt turi daugiau tokiu ideologiniu, vertybiniu pagrindu?
Gražina Mongirdienė – Jeigu žiūrėti į kitą žmogų per tokią prizmę, kad renkiesi žmogų visam gyvenimui, tai yra pasirinkimas – ar darai teisingą pasirinkimą. Aišku, negalima vesti kažkokių paralelių su daiktais, bet reiškia, kad nori kokybės. Dažnai žmonės darydami tokį pasirinkimą nori didelės kokybės, bet nesugeba už ją sumokėti. Kuria prasme sumokėti? Tu irgi turi turėti tokių pačių vertybių, tokių pačių savybių sąrašą, kokio tu reikalauji iš kito žmogaus. Tai čia yra tas neatitikimas – tu nori pirkti, bet kaip ir neturi už ką.
Ingrida Stankevičienė – Tradicinis klausimas: kaip jums kilo mintis?
Gražina Mongirdienė – Mintis įkurti krikščionišką pažinčių klubą „Susitikimai.lt“ kilo vieną lapkričio vakarą, tai buvo 2012-ieji, kai mes su draugėmis kalbėjomės, kad yra tikrai daug puikių merginų ir joms labai sunku surasti gerą partnerį, nes portalai, kurie siūlo pažintis, neatitinka lūkesčių. Žmonės dažnai nusivilia tais portalais ir mes pagalvojome, jeigu pabandyti daryti tam tikrą atranką ir daryti tokį nišinį portalą į kurį būtų kviečiami registruoti žmonės, kurie atitinka tam tikrus kriterijus: žmogus neturi šeimos, vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis ir nori sukurti santuoką su žmogumi, kuris vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis.
Taigi mes pagalvojome, kad tai būtų kaip tik ta vieta, kur galima rasti žmogų, kuris atitinka tą savybių sąrašą, kurį tu lyg ir turi, – apie ką mes ir kalbėjome prieš tai.
Ingrida Stankevičienė – O kodėl jūsų pagrindas yra būtent krikščioniškosios vertybės?
Gražina Mongirdienė – Krikščioniškos vertybės ir yra tos bendražmogiškos vertybės, kurios įprastai duoda bazę, pagrindą laimingam gyvenimui ir nieko čia naujo, kokios bebūtų psichologinės teorijos bevystomos, iš tikrųjų neišrasta, tik vystoma ant to paties krikščioniškų vertybių pagrindo. Ir kaip rodo ilgametė patirtis, kuo tu labiau prisiriši ir kuo geriau realizuosi tas vertybes gyvenime, tuo tavo gyvenimas bus sėkmingesnis. Galbūt tai ne visada užtikrins materialinę gerovę ir ne visai netgi santykius, bet tikimybė bus visada didesnė, negu tada, kai traktuosi gyvenimą kaip vietą, kurioje tu privalai kuo daugiau linksmintis, kuo daugiau ieškoti pramogų ir save realizuoti taip, kad viską suvestum lyg į hedonistinį gyvenimo būdą. Tai tau pačiam gal ir bus smagu, turint tokį požiūrį, laikinai smagu, bet antrajai pusei gyventi su tokiu žmogumi, kuris turi tokius minimalius įsipareigojimus šeimai, tai nėra lengva.
Tai yra galimybė, kad su žmogumi, kuris išpažįsta tas pačias vertybes, tų bendrų taškų daugiau surasi. Ir taip gyvenimas kelia labai daug iššūkių ir jeigu dar kelia ir tas žmogus su kuriuo tu gyveni, kuris turėtų mažinti problemas, o ne didinti, tai žodžiu…
Ingrida Stankevičienė – O kaip jums atrodo, ar Lietuvoje yra pakankamai žmonių, kurie turėtų arba sektų, arba tiksliau, vadovautųsi tomis krikščioniškomis vertybėmis?
Gražina Mongirdienė – Aš manau, kad jų daugėja. Gal kai kurie žmonės tai sąmoningai ir nepripažįsta, kad jie vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis, ir negalėtų to įvardyti, bet iš jų gyvenimo būdo labai aiškiai matyti, kad jie jomis vadovaujasi. Ir jeigu sutinka kitą žmogų, kuris tikrai vadovaujasi ir gali tai įvardyti, tai iš tikrųjų žmogus irgi pripažįsta, kad ir jam tie patys dalykai yra svarbu. Ir kartais svarbu, kad žmogus tik nujaučia, kad eina panašiu keliu, bet kai suranda panašų žmogų, tai jie tikrai būna laimingi. Man tikrai taip atrodo, kad tokių žmonių daugėja ir kaip bebūtų keista ir tarp jaunimo. Pas jaunus žmones dabar iš tikrųjų daug ir sąžiningumo, ir nuoširdumo, ir manipuliacijos nedaug, bando ir atvirai tuos klausimus spręsti ir komunikuoti, ko mūsų kartos žmonėms, matyt, tas kultūrinis sovietinis palikimas nedavė.
Ingrida Stankevičienė – Žinot, tai puiki idėja – žmonės turintys panašias vertybes ateina į erdvę, kur gali jomis keistis, mokytis bendravimo…
Gražina Mongirdienė – Taip, mes organizuojame susitikimus, seminarus, kurie vyksta gana laisva forma, kalbame apie santykius, apie laimę, apie komunikaciją, apie tai kaip galima bendrauti vienam su kitu ir patirti kuo mažiau skausmo, kaip atpažinti kitų žmonių elgesį ir bandymą pasinaudoti, nes kartais net patys žmonės nesupranta, kad jie nori kitais pasinaudoti. Tai tų susitikimų metu žmonės ne tik mokosi, bet ir būna labai laimingi, ir tai yra vienas iš dalykų, kas skatina prisijungti prie šito portalo, nes tokių vietų, kad žmonės galėtų susitikti kartu, ir vienas, ir kitas ieškoti antros pusės, tai aš kaip ir nežinau Lietuvoje. Ar jūs esate girdėjusi, kad organizuotų kuris nors pažinčių portalas susitikimus?
Ingrida Stankevičienė – Katalikiškas vienas portalas yra…
Gražina Mongirdienė – Taip, yra katalikiškas portalas, nežinau, ar jie organizuoja susitikimus, bet mes susitikimus organizuojame kartą per mėnesį reguliariai ir kviečiame į kitus susitikimus, kurie yra organizuojami ne „Susitikimai.lt“, bet panašaus pobūdžio renginiai, arba panašių vertybių renginiai, ir ten žmonės taip pat gali nueiti ir susitikti, tai yra skelbiame ir apie kitus reginius savo portale.
Ingrida Stankevičienė – O kas jums yra svarbu, tarkim, moteris, vyras atsidaro jūsų tinklalapį, ką jis turi pajausti, ką jis turi pamatyti, kas sužadintų tą jo viltį, kad jis pamatytų kažką tokio naujo? Nes šiandien informacijos yra labai daug: kaip susipažinti, kaip pritraukti, kaip padaryti įspūdį, kaip būti „tokiu“, per „tokį laiką“, „10 taisyklių“, „20 dėsnių“, žodžiu, informacijos žiauriai yra daug, bet ko reikia, ką reikia paruošti duoti žmonėms, kad jie atsidarę norėtų įeiti į tą erdvę, joje būti? Tiksliau, kokios yra labiausiai paklausios tiesos, kokiais jausmais žmonės labiausiai nori užsipildyti?
Gražina Mongirdienė – Žmonės tikriausiai nori būti suprasti, rasti žmogų, kuris jį supranta ir bijo susidurti su žmonėmis, kurie nori pasinaudoti. Tai čia yra didžiausias skausmas, kurį žmonės patiria naudodamiesi internetiniais pažinčių portalais, – ilgi susirašinėjimai ir po to tu susitinki ir nusivili. Dažnai žmonės nori tų vienadienių nuotykių arba jie yra senesni nei deklaravo, ir visokiausių dalykų… bet mes matome visai ką kita, mes ateiname į „Susitikimai.lt“, atsiverčiame anketą ir skaitome – ieškau žmonos, kuri pripažįsta krikščioniškas vertybes, kuri nori tvirtos santuokos. Natūralu, kad kiekvienas žmogus gyvenime nori patirti kuo mažiau skausmo ir nusivylimo, ir kai jis atsidaro portalą „Susitikimai.lt“, jis žinoma to ir tikisi, kad čia žmonės renkasi tik tie, kurie nori sutikti panašių vertybių žmogų, tai yra žmogų, kuris vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis, ir tai tikrai sukels mažiau nusivylimų, negu žmonės, kurie siekia kitų tikslų internetiniuose pažinčių portaluose. Ir todėl jau pirmame puslapyje labai aiškiai matoma, ką mes deklaruojame, yra reguliariai keliami straipsniai ir bandoma žmones supažindinti, duoti informacijos kaip reikėtų bendrauti, kaip reikėtų surasti kitą pusę, kaip patirti mažiau skausmo, kaip atpažinti kitą žmogų ir suprasti, kad tai yra būtent tas žmogus su kuriuo tu norėtum praleisti visą gyvenimą. Tie straipsniai labai skiriasi nuo to, kas dabar yra siūloma – sugundyti kitą vyrą, ar kažkas panašaus, nes sugundymas yra momentinis dalykas, o gyventi su žmogumi visą gyvenimą tai yra daug ilgesnė ir sudėtingesnė programa. Tai mes palaikome tą ilgesnę programą, laimingą gyvenimą kartu ir patiriant kuo mažiau skausmo.
Ingrida Stankevičienė – O ką pasakytų verslininkas, kuo reikia vadovautis praktiškai ieškant savo antrosios pusės?
Augustinas Rakauskas – Kažkada manęs paklausė, kas mano mokytojas, aš susimąsčiau ir galvojau, ką atsakyti, bet atsakiau tai, ką tikriausiai ir pajutau, daugiausiai vertybių esu pasisėmęs iš religijos. Bet neturėjau omenyje, kad iš vienos kažkokios religijos, bet kadangi mes gyvename krikščioniškoje valstybėje ir vis tiek čia daugiau yra praktikuojama krikščioniška religija, ir aišku, kad nuo pat vaikystės tų vertybinių nuostatų daugiausiai ir gauni iš krikščioniškų vertybių. Tai aš ir pasakiau, kad turbūt Kristus daugiausiai davęs vertybinių nuostatų, turbūt jį reikėtų laikyti savo mokytoju, nors jis yra mokytojas visos, vertinančios tas vertybes, žmonijos dalies. Manęs paklausė: „Kodėl?“ Atsakiau: „Turbūt todėl, kad jo „ofisai“ ir šiandien klesti ir jie ir toliau daro savo dvasinį verslą“. Religinėse nuostatose sakoma: kaip danguje, taip ir žemėje, o tai reiškia: kaip materialiame pasaulyje, taip ir dvasiniame pasaulyje – yra pelnai, yra dividendai. Vertybinės nuostatos irgi yra savotiškas pelnas. Ir kai mes skleidžiame vertybines nuostatas ir kai jas žmonės priima, tai mes didiname tą vertybių galią – veikimo pasaulyje vertybių galią didiname, – nes kuo daugiau žmonių patiki, pripažįsta tas vertybes, tai tuo daugiau tų vertybių nuostatų apsigyvena kasdieniniame gyvenime.
Šiandien problema ne tame, kad trūksta vertybinių nuostatų, jų yra labai daug, bet jos yra nepraktikuojamos.
Gražina Mongirdienė – Taip, jos nėra integruojamos į gyvenimą.
Augustinas Rakauskas – Jomis nesinaudojama praktiniame gyvenime, jos netaikomos. Tai reiškia, kad visos mūsų vertybės patyrė savotišką devalvaciją.
Savo knygose skirstau į keturis segmentus tas vertybes – tai išmintį, teisingumą, tikėjimą ir meilę. Mano supratime ir visoje mano filosofijoje tai yra kertiniai dalykai, pamatiniai. Esu atradęs net tam tikrą aksiominį dėsnį tarp šitų vertybių ir esame darę ne vieną laidą, kodėl išmintis turi eiti pirma, kodėl po to eina teisingumas, tikėjimas ir galutiniame rezultate viskas susiveda į meilę. Nes jeigu nėra išminties, tai jokio teisingumo negalima tikėtis, jeigu nėra teisingumo, negalima tikėtis, kad žmonės tikės. Kodėl yra Dievo įsakymas „Nemeluok“? Jeigu meluoja, kas gali tikėti. Ir kada meluoja, kada mes laikome melu? Tai, ką žmonės sako, bet tas nesimaterializuoja. Sakyti galima…
Gražina Mongirdienė – Deklaruojama viena, o daroma visai kas kita.
Augustinas Rakauskas – …o realybėje tas neapsigyvendina. Tai todėl žmonės ir netiki. Jeigu žmonės nelaiko tai išmintinga, kad tai yra teisinga ir jie netiki tuo, tai ar gali mylėti? Tai jiems – atmetimo reakcija, jie nemyli. Jie sako, kad tai yra netiesa, tai yra kvailystė, melas ir jie tuo netiki.
Jeigu paklausus, kodėl nemyli žmonės politikų, atsako, kad „jie elgiasi neprotingai, o visa visuomenė nuo to kenčia, jie yra neteisingi, nes dažnai meluoja, ir aš jais netikiu, todėl ir nemyliu“. Atrodo, paprastas dalykas, bet jis turi tam tikrą aksiominę tiesą.
Gražina Mongirdienė – Taip, ir tas gali būti ir iš viršaus, ir iš apačios…
Augustinas Rakauskas – Taip, ir turi tą pačią seką. Jeigu tu klausi, kodėl aš nemyliu, aš nemyliu dėl to, kad jeigu iš viršaus į apačią – tas pats gaunasi.
Ir aš manau, kad turi atgimti šitos visos vertybinės nuostatos, kaip sako – apsitaisę naujais drabužiais. O kas tie nauji drabužiai? Mes turime apgyvendinti savyje visas šitas vertybes. Neužtenka šiandien būti tik teisingu. Jeigu būsi tik teisingas, bet neišmintingas, niekas tuo tavo teisingumu irgi nepatikės. Ir mes jau prisižiūrėjome „labai tikinčių“ ir matome, kuo baigiasi, kai žmogus tiki nesigilindamas ar tai yra teisinga, ar tai yra išmintinga, jis tiesiog tiki. Sako: „Patikėk ir viskas bus!“ Nieko nebus – gali tikėti kiek nori. Jeigu neieškosi esmės tame tikėjime ir nesuprasi į ką tu tiki, kodėl ir kam tau reikia tikėti tuo, kuo tu nori tikėti, kokią tai duoda tau naudą. Netgi visa religija pastatyta ant to: jeigu tikėsi – papulsi į dangų. O kas tas „papuolimas į dangų“? Tai ne nauda? Tai reiškia, gyvam žmogui siūlo naudą – tu ne į pragarą, o į dangų papulsi, jeigu tikėsi.
Tai visur ir viskas turi savo logiką, savo argumentaciją ir reikia labai stengtis šituos dalykus suvokti. Ir kai žmogus savyje tai suvokia, ir jūs čia palietėte tą portalą „Susitikimai.lt“, galvoju, kad žmonės visų pirma pradėdami, norėdami gerai pasirinkti, patys turi padaryti pasirinkimą, bet pasirinkimą ne išorėje, ne eteryje, o turi padaryti pasirinkimą savyje. Jie turi save pritvirtinti prie tam tikrų vertybinių nuostatų. Tačiau jie to negali padaryti aklai, stereotipiškai. Pavyzdžiui, man reikalingas išmintingas, teisingas žmogus, kad aš galėčiau juo tikėti, ir aš tada mylėsiu tokį žmogų ir būsiu laiminga visą gyvenimą. Iš karto reikia kelti sau klausimą, o kokį žmogų aš laikau išmintingu ir kas mano supratimu yra išmintingas žmogus. Tik tada, kai nustatai kriterijus, savo asmeninius kriterijus, kurių niekas kitas tau negali nustatyti tų išmintingumo kriterijų, tu pats arba pati, ieškodamas kito žmogaus turi nustatyti, koks tavo nuomone žmogus yra išmintingas. Lygiai taip pat turi nustatyti kriterijus, kokį tu žmogų laikai teisingu, kada žmogus tavo nuomone yra teisingas, kuriuo galima tikėti, nes jeigu tiki žmogumi, tai reiškia – viskas gerai. Žmogus nustato pats savyje, išsiaiškina šituos pagrindinius kriterijus ir tik tada jis gali bendraudamas su žmogumi aptikti ar jis turi tuos kriterijus ar neturi.
Edita Marciulevičienė – Su kuo mes susiduriame, jeigu nesugebame savyje atpažinti, pavyzdžiui, išminties savybės?
Augustinas Rakauskas – Tai jis išgirsta žmogų kalbantį apie dalykus, kurių jis nesupranta, ir sako: „O, taip išmintingai šneka“. Bet jeigu jo paklausi, o kas čia buvo išmintingo, kuri vieta tau atrodo išmintinga, kodėl tau atrodo, kad tai, ką jis šneka, yra išmintinga, gal jis ne išmintingai šneka, o labai išradingai manipuliuoja, žongliruoja žodžiais, sąvokomis, išraiškomis, ar paprastų paprasčiausiai jis yra labai iškalbus, jis užburia ir užhipnotizuoja savo iškalba. Kaip sakoma, geras lovelasas, jeigu tai yra vyras, arba koketė gera, labai moka koketuoti, labai moka pasinaudoti savo teigiamomis moteriškomis savybėmis, balsą pagaląsti – švelniai pakalbėti, moka sudaryti geros žmonos įvaizdį – bet tai ne tie kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti, kad tas žmogus man tinka. Tie kriterijai gyvena pas mus, o ne pas tuos žmones, ir kai mes tuos kriterijus turime viduje, jie yra nepajudinami, o nepajudinami yra tiek, kiek mes esame išsivystę, pagal mūsų išsivystymo lygį, ir mes jaučiame, kad šitas vertybes norėtume turėti iki galo gyvenimo ir kad mes nenorime jų keisti.
Aš nenorėčiau, kad mano vyras mąstytų apie dalykus, kurie man svetimi, aš noriu dar šituos dalykus išgyventi, patirti, bet jeigu jam tie dalykai yra laikini, arba jis kalba juos tik todėl, kad jaučia, jog aš jų noriu, tai kai aš gyvensiu su juo, tai aš to negausiu.
Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad visų pirma mes turime patys savyje susikurti, jeigu mes jų neturime, nes daugelis žmonių nesusimąsto apie šiuos dalykus, jie negalvoja apie vertybes, jie galvoja: „O, kokia krūtinė, kokia figūra! Kaip ji gražiai atrodo, kokios akys, kokios lūpos!“, daug kriterijų yra, bet – tai tik žavesys, geismas, instinktyvios traukos, o gyventi paskui tenka ir šitie visi dalykai labai greitai keičiasi, ir sensta, ir raukšlėjasi, ir subliukšta, ir visokių paskui priemonių imasi ir vyrai, ir moterys, kaip čia ilgiau gerai atrodyti, ir sportuoja, ir treniruojasi, ir visokias operacijas daro, bet šitie dalykai nėra pagrindas.
Gražina Mongirdienė – Taip. Aš sutinku, kad žmogus vertindamas tas vertybes turėtų įjungti tą kritinį mąstymą ir, man atrodo, toks labai paprastas pavyzdys, reikėtų paklausti vyro, ar norėtum, kad tavo vaikai turėtų tokias pačias vertybes arba tokį patį požiūrį į gyvenimą kaip tavo žmona.
Augustinas Rakauskas – Ne tik, ir dar reikia tokio vyro paklausti, o kaip gi mes tas vertybes formuosime vaikui – turėsime šeimą ir kaip mes stengsimės, kaip tėvas ir mama, kad vaikas savyje apgyvendintų, puoselėtų tas vertybes, kurias mes abu norime šeimoje turėti. Ir tada diskutuojant, bendraujant matosi kaip tas vyras, kokiais metodais žada įgyvendinti ir tas vertybes apgyvendinti vaiko būsenoje. Tada labai dažnai pasimato daug dalykų.
Gražina Mongirdienė – Ir tai reikėtų ko gero toje pradinėje pažinties stadijoje tai daryti, nelaukti kol pradraugausi keletą metų.
Augustinas Rakauskas – Taip aš ir kalbu apie pradinę stadiją, ne tada laikas galvoti kaip vyras elgsis su vaiku, kada jau vaikas yra. Reikia pradėti aiškintis koks jo požiūris į vaiką, kaip jis įsivaizduoja vaiko auklėjimą, ar reikia išsitraukti diržą ir jam per užpakalį duoti, ar reikia su juo diskutuoti, leisti kartu laiką, vaikščioti, ar jis bus užsiėmęs darbu ir ras laiko, ar jis norės rasti laiko, galų gale, ar jis galės atsisakyti kažko, kad galėtų įskiepyti vaikui tas nuostatas.
Bet viskas vis tiek susiveda į nuostatas. Nuostatos – aš turiu omenyje vertybines, kertines dvasines nuostatas, ant kurių pagrindų statomas materialus gyvenimas, formuojasi šeima, jos gerovė, namai, namų židinys, – tas pats liečia ir vyrą, ir moterį. Vyras irgi turi klausinėti kaip moteris įsivaizduoja tą šeimos židinį. Ir kalbėti visi gali, bet reikia būtinai (kaip ir išmintis, teisingumas, tikėjimas ir meilė negali veikti atskirai, o turi būti viename, vienyje), tai lygiai taip pat negali nustatyti nei vyro, nei moters, kalbant apie jos įsivaizduojamą gyvenimą, arba kalbėdamas apie jos praeitį, arba klausinėdamas kaip ji gyvena dabar. Nes nei ta dabartis nebus tokia kaip ji ištekės, nes ji jau bus kitokia, nes žmonės jau gyvens kartu, nes kai gyvena žmogus vienas, ar su mama, tėvais ar kažkuo kitu, tai yra jo gyvenimas toks, koks juos abu tenkina, tuos žmones, su kuriais jis gyvena. Bet kai jis gaus žmoną, gims vaikas ir jie jau gyvens trise arba keturiese, o jeigu dar bus uošvienė, jeigu dar bus tėvai, seneliai, tai todėl aiškinant šituos dalykus, čia mano tiesiog toks pastebėjimas, kad reikia diskutuojant, bendraujant klausti kaip praeityje jis arba ji gyveno. Būtinai tą praeitį analizuoti, klausinėti, kaip su tėvais elgėsi, kaip vaikystė prabėgo, kaip jaunystė, su kuo draugavo, kodėl išsiskyrė – reikia pasiknaisioti tame žmoguje ir žiūrėti ar jis įsileidžia, nes čia nuo to labai daug priklauso. Jeigu jis nėra atviras, neįsileidžia, tai reiškia, turėsite problemą, tai reiškia, kad gyvensite po vienu stogu, o vienas kitam širdies atverti negalėsite. Sėdėsi ir galvosi, o ką jis galvoja, kaip jis jaučiasi, o gal jis užsigavo, gal užpyko, o gal jis kitą turi, meilužę įsitaisė? Ir tie visi klausimai kils ir jie kamuos, nuodys gyvenimą – kodėl nemyli vaiko, mažai dėmesio jam skiri. O jis atšaus, kad viskas tvarkoje, kad myli – paglostys ir viskas, toliau sėdi žiūri televizorių. Tai kaip yra svarbu išsiaiškinti tą praeitį, tai reiškia, santykius su kitais žmonėmis, kaip jis su jais elgėsi, nes tu esi tas kitas žmogus, kuris rytoj su juo gyvens. Tai tu per tuos žmones gali išsiaiškinti daug dalykų. Ir lygiai taip pat turi klausti, o kaip dabar gyveni, vienas kaip elgiesi, kaip tvarkai savo buitį, kokius įpročius turi, kaip sprendi savo problemas, netgi iki tokių buitinių dalykų, kaip apsiskalbi: ar viską neši į skalbyklą, ar sugebi ką nors pats išsiskalbti, kaip valgyti gamini, ar viską laiką valgai valgykloje, ar sugebi kiaušinienę išsikepti, – jau žinosi, kokį gauni vyrą, ką jis gali, o ko negali. Gal dar bus tokių momentų, kad jis įsižeis ir sakys: „Kad aš dar sau kojines plaučiau! Ne-e-e, viską sudedu ir vežu į skalbyklą“…
Gražina Mongirdienė – Arba ateina mama ir išplauna…
Augustinas Rakauskas – Čia nėra blogo arba gero varianto, čia yra pasitikrinimas, ar tau tai tinka.
Gražina Mongirdienė – Reikia surinkti tam tikrą informacijos kiekį, kol dar neįkritai labai giliai į santykius. Tikriausiai taip.
Augustinas Rakauskas – Ir, trečias dalykas, pradedi kalbėti apie viziją. Ar žmogus turi fantazijos, ar jis kuria savo ateitį, ar jis svajoja. Jeigu jis neturi jokių svajonių, jis nekuria, tai tada kyla klausimas, kodėl jis nori santuokos. Ar tai reiškia, kad jis nori lovoje pagulėti su manim, pasimylėti ir viskas tuo užsibaigia, o toliau kas ten gausis iš to, tai čia jau kaip ir mano žmonos problema. Gimė vaikai – tai tegul ji augina tuos vaikus, o aš toliau kaip katinas.
Gražina Mongirdienė – Iš tikrųjų reikėtų pastrateguoti, kaip jūs sakote, ne tą trumpalaikį strateginį planą – metams, bet penkiems ir dešimčiai.
Augustinas Rakauskas – Taip, bet čia ne tame slypi šitie dalykai, patarimai, jie slypi tame, tu turi išprognozuoti kaip tas žmogus su tokiomis savybėmis elgsis ateityje. Turi išprognozuoti, kaip ir pavyzdžiui, kalbėdamas apie praeitį, turi žiūrėti į kokias vietas jis kreipia dėmesį, kas jį yra užgavę praeityje, ant ko jis yra įsižeidęs, ką jis labai vertina, nešioja kaip nuoskaudą, ar moka atleisti, daugybė aspektų išaiškėja, kai kalbi apie jo praeities santykius su žmonėmis, apie jo požiūrį į praeitį, tai pamatai labai daug dalykų. Jeigu jis nešioja kažkokią nuoskaudą, tai tada galvoji, o kaip aš būsiu apdrausta, kad man gyvenant su juo taip neatsitiks ir jeigu aš jį kažkaip įžeisiu, arba kas nors atsitiks?.. Pavyzdžiui, vyras gali būti užaugęs išsiskyrusioje šeimoje, bet kalbant apie jo tėvų skyrybas galima labai daug sužinoti, koks jo požiūris į tai, kad jo tėvai išsiskyrę. Ką jis smerkia, ar jis pyksta, ar jam vis tiek tėvas liko tėvu, motina – motina, daug niuansų yra.
Ingrida Stankevičienė – Čia kaip jūs dabar kalbate, tai aš girdžiu tokią geležinę logiką, o kur tame yra vietos jausmams?
Augustinas Rakauskas – Nuo šitos logikos viskas ir prasideda. Tas vadinamasis išprognozavimas arba pramatymas įleidžia tave į jausmų pasaulį – jame gimsta jausmai. Čia galima būtų sakyti yra gūžta, kurioje deda kiaušinius, perime ir žiūrime, kas gims. Tai jausmai gimsta šituose informaciniuose „kiaušiniuose“, su ta geležine logika, su ta psichologine analize kalbėdami, gauname informaciją, informacija suponuoja būseną tavyje, su kuo turi reikalą, ir kai suponuoja būseną, pradedi vienaip ar kitaip jausti tą žmogų, arba tave traukia prie to žmogaus ir tau darosi vis maloniau ir maloniau su juo bendrauti, ir tau atitinka, groja tos stygos tavo vidinėse nuostatose, su jo požiūriu, su jo nuostatomis. Aišku, niekad negalima savo nuostatų iš anksto atskleisti, nes tu tada kaip ir pasufleruoji kaip vaikui ir jis tada prisitaiko. Jeigu jis nori tik tavo kūno, arba tik tavo pinigų, tai kuo jis daugiau žinos, tai tuo jis greičiau prisitaikys ir pasieks savo tikslą, o tu liksi apgauta. Bet tu turi kalbėti apie jį, o jeigu jis nori kalbėti apie tave, tai turi žiūrėti, ar tai yra susiję su tavo užduotu klausimu, jeigu eina kontraklausimas – jau nėra gerai, jeigu tu paklausei, o jis tau atsako klausimu.
Ingrida Stankevičienė – Kažkaip sumaišėte kortas. Visi žmonės, negali sakyti visi, bet yra tokia nuostata, kad tu ateini į pasimatymą ir iš pradžių kyla jausmai, o jau paskui, po pasekmių kažkokių, pradedi galvoti, o kas čia buvo, kodėl taip atsitiko. Augustinas sako „ne“.
Augustinas Rakauskas – Matai, yra skirtingi priėjimai, yra žmonės, kurie užmiršta, kad jie turi smegenis, ir kada instinktai valdo, traukos, kada sprendi pagal formas ir tave jausmai užvaldo, o protas jau neturi vietos, jis nedalyvauja, tai kodėl mes visur eskaluojame tą jausmo protą? Čia irgi tinka mūsų, „Globali jausmo proto dvasia“ pavadinimas, šioje vietoje, kad nepaleisk jausmo be proto, jeigu jausmas šaknijasi tavyje turi vis tiek stengtis. Aišku, būna ir tų įsimylėjimų iš pirmo žvilgsnio, ir galvos praradimų, tai čia visi tą pojūtį išgyvena vienaip ar kitaip.
Ingrida Stankevičienė – Štai situacija. Sūnus atvedė merginą supažindinti su tėvais ir mama su mergina truputėlį pakalbėjo ir sūnui sako: „Sūnau, ji netinka tau, jos visai kitas požiūris. Aš gi matau“. O sūnus atsako: „Mama, nepergyvenk, bus mūsų tvarka“, – ir jis vedė, o po to teko išsiskirti, nes tos tvarkos nebuvo. O sujaukė ten viską. Labai dažnai ar vienas, ar kita sako, mato kažką, kaip, tarkim, Augustinas skaičiuoja, žiūri, lygina – šitas netinka ir šitas netinka, bet, ai, aš kažkaip tai pakeisiu, sugebėsiu pakeisti.
Augustinas Rakauskas – O jeigu kas – išsiskirsiu…
Aišku, čia mes kalbame apie suaugusius žmones, ir kadangi tuose pažinčių portaluose žmonės bendrauja jau su tam tikra patirtimi, ten jaunimas nelenda, nėra jo ten…
Ingrida Stankevičienė – Gražina, ar nėra?
Gražina Mongirdienė – Procentaliai daugiau suaugę. Jaunimas nuo 18 iki 24 metų mūsų tinklalapyje sudaro apie 20 procentų.
Augustinas Rakauskas – Na, prašau, tai 80 procentų yra labai didelis skaičius žmonių ir mes kalbame apie šitą segmentą.
Aišku, kai mes kalbame ir eskaluojame tokį požiūrį, tai kažkiek priverčiame susimąstyti ir tą jaunimą, ir jis kažką išgirsta ir pagalvoja, kad čia reikia pasigilinti ar tikrai viskas bus gerai. Aišku, ta žavesio akimirka visada padaro savo jaunystėje, todėl net sakoma, kad meilė akla. Aišku, tai subrendusiam, su patirtimi žmogui, galima pasakyti, kad tu pradėk tuo to galo – nuo išminties, teisingumo, tikėjimo ir ateik iki meilės, bet jūs gerai pastebėjote, sakote, kad čia ir iš apačios veikia, tai tam jaunimui veikia: meilė, tikėjimas, o tikiu todėl, kad myliu, o teisingas už tai, kad aš myliu ir tikiu, myliu ir juo tikiu, tai reiškia, jis bus teisingas. O jeigu aš jį myliu ir juo tikiu ir jis mano nuomone yra teisingas žmogus, tai aš galvoju, kad jis bus ir išmintingas.
Ingrida Stankevičienė – Nes aš taip noriu.
Augustinas Rakauskas – Nes aš baisiai to noriu.
Ingrida Stankevičienė – Tai gerai, Gražina, vis tiek yra daug panašių dalykų, ką Augustinas kalba, jūsų tinklalapyje? Kaip tai yra: ar tai yra populiaru? Žmonės nori tai imti, dalytis? Nes vis tiek tai reikalauja ir laiko, pastangų, kaip Augustinas sako, reikia sugebėti įžvelgti, kad jeigu aš ugdysiu vieną ar kitą savybę, mokysiuosi tai matyti kitame, dalytis tuo, tai man duos dvasinius dividendus.
Augustinas Rakauskas – Kai mes bendraujame tokiu principu, kitaip sakant, gilinamės į pašnekovą, tai mes labai gerai matome, tai labai svarbu turėti tas savo vertybines nuostatas. Kai mes jas turime susidėlioję, ir visai nesvarbu, kokios jos, ar jos būtų prie religijos pririštos, ar prie filosofijos pririštos, ar tiesiog prie mūsų buitinio gyvenimo, prie mūsų santykių, kuriuose mes esame išaugę, bet čia pramatymo visas efektas yra tame, kad tu žiūri kur tave tavo nuostatos veda ir kur matai galutinį tikslą, kaip įsivaizduoji tą vadinamąją laimę, ir kai klausinėji savo partnerio ir jis pasakoja, kokią laimę jis įsivaizduoja, ir kaip jis įsivaizduoja laimingą šeimą, laimingus vaikus, leidžiamą laisvalaikį, vertybes visas ir kai jis visa tai pasakoja, tai jūs arba artėjate, arba tolstate. Vertybinių nuostatų prasme lygiai tas pats. Jeigu matai, kad jis mėgsta vienus dalykus ir žiūri, kuri tie dalykai veda, aha, tie dalykai veda, kur man pakeliui, arba veda ten, kur nepakeliui. Tai aišku, kad jis su tokiomis savo vertybinėmis nuostatomis ves visai kita kryptimi gyvenimą, gyvenimo būdą, santykius.
Lengva patarti, žinoma, lengva kalbėti… bet kai žmonės būna vieniši, gyvena tarp keturių sienų, tai daugelis netgi pasiryžę aukoti kažką, kiek yra moterų, kurios jau tekėdamos galvoja, kad nors vaiką pasigimdys, būsiu ne viena – turėsiu vaiką, o tą „diedą“ , jeigu bus netikęs, išvarys arba pati išeis su vaiku.
Ingrida Stankevičienė – Žinot, Audronės Baliukonytės eilėraštis toks yra, štai ištrauka: „Buvau kaip lapas nuogesnė be tavęs, sausa kaip kietis, o po tavęs – nors kelios naujos raukšlės paakiuos, tai ko gailėtis“… tai moteris nors tokį gauna įspūdį – džiaugsmą per skausmą, bet gavo patirtį.
Augustinas Rakauskas – Jeigu išduodi savo vertybines nuostatas, tai tu išduodi save, galima būtų sakyti, parduodi save. Matydama, kad ten to nėra, kuo tu gyveni, tu sutinki nueiti savo valia, aukoti, tai tada negali nieko ir priekaištauti, nes sąmoningai ėjai, matydama, kad vertybinės nuostatos neatitinka, nekoreliuoja, bet tu ryžaisi tam eksperimentui, ar nugalėjo trauka („man patinka“ – fiziologinė trauka), nes visi šitie dalykai irgi yra labai svarbūs. Tu gali gauti labai protingą žmoną, o meilužės ieškosi kitur? Nes gauti viename ir šeimininkę, ir draugę, ir meilužę, turbūt suprantate, kad yra labai sudėtinga ir reta. Tas pats ir vyro atžvilgiu.
Gražina Mongirdienė – Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad vienišumas yra lyg bausmė, bet žiūrint amžinybės šviesoje, iš tikrųjų tai yra pamoka, ir galimybė tobulėti. Galbūt, jeigu jūs būtumėte buvęs tuo laikotarpiu su kažkuo, galbūt jūs kaip asmenybė būtumėte kaip tik degradavusi. Taigi vis tiek reikia išsikelti sau tokį uždavinį, kad tai yra tobulėjimo metas ir aš turiu tuo džiaugtis. Man yra galimybė pažinti save ir galbūt aš dar nesu tas žmogus, kuris galėtų suteikti džiaugsmo kitam žmogui, o kaip tik dabar aš jau esu pasiruošęs. Tai žiūrint į tai vertybinėje šviesoje matyti visai kitas vaizdas ir galbūt jūs suteikėte daugybei žmonių džiaugsmo būdamas dar vienišas, ko negalėtumėte padaryti būdamas poroje, ar poroje galbūt būtumėte nelaimingas arba neįgijęs dar gyvenimo išminties, gal būtumėte pasirinkęs neteisingą žmogų, dabar jūs turite galimybę pasirinkti žmogų, kuri jau sugebėtumėte geriau pažinti, nes jūs pats save geriau pažįstate. Taigi į tai reikia žiūrėti šviesiai. Taigi kad žmonės pasiliktų džiaugsme ir ramybėje, ir žinotų, kad viskas, kas geriausia, yra ateityje ir kad Dievas jiems yra paruošęs dar daug gražių dalykų, ir likimas, jeigu mes dėsime pakankamai pastangų realizuoti save kaip žmones, kaip asmenybes tikrai mus apdovanos.
Edita Marciulevičienė – Taip sako Gražina Mongirdienė, mūsų viešnia, krikščioniško pažinčių klubo „susitikimai.lt“ įkūrėja. O mes, gerbiamieji skaitytojai, ieškokime, būkime drąsūs, siekime kiekvienas savo laimės žiburio su verslumo dvasia širdy, ačiū jums, ir sudie.