BredikisLaidoje susitiko akademikas Jurgis Brėdikis (knygos „Kitokiu žvilgsniu“ autorius) ir verslininkas Augustinas Rakauskas (knygos „Globali jausmo proto dvasia“ autorius).

Klausytis internetu.

***
Laidos ištrauka:

Edita Marciulevičienė – Šiandien laidoje „Verslumo dvasia“ svečiuojasi akademikas Jurgis Brėdikis, šiemet išleidote knygą „Kitokiu žvilgsniu“, kur pasiremdamas kvantinės fizikos holografinių virpesių rezonanso dėsniais ir kitais mokslo atradimais, kalba apie žmogų kaip visatos dalį, apie nesuprantamus, tačiau egzistuojančius reiškinius, apie mus valdančias matricas, meilės ir gėrio dėsnius, proto ir širdies energijų darną, dvasingumą ir tikėjimą.
Ingrida
Stankevičienė – Skaitydama Jūsų knygą, pamaniau, kad Jūs rodote visomis įmanomomis priemonėmis, tai yra mokslo pasiekimu, kad žmogus yra dvasinė būtybė ir kad jis turi visas galimybes, visas savo vidines priemones reikštis kaip dvasia.

Jurgis BrėdikisKai Indijoje pirmą kartą iš savo bičiulio Partap Čauchan, žinomo Indijoje gydytojo, išgirdau teiginį „jūs nesate kūnas“, jo nepriėmiau.
Po to atsirado knygų, kurios įrodo, kad kūnas yra tik sielos buveinė. Palaipsniui atsirado supratimas apie tai, kad žmogus yra energinė sistema, kad jį supa aura ar biolaukai, tai yra energiniai laukai, kad būtent jie siejasi su kitais, kosmoso laukais, kad per juos tik gali būti bet koks poveikis mūsų fiziniam kūnui, kad jie valdo tą fizinį kūną.
Berašydamas knygas, kaupdamas literatūrą ir žinias, priaugau iki to, kad atsirado ir tikėjimas, ir kitas supratimas, tačiau norėjau išlaikyti ir mokslines pozicijas. Man į pagalbą atėjo dabartinės naujos technologijos ir tokie dalykai, kaip kvantinė fizika, holografija, sąsukiniai laukai, nauji DNR atradimai, virpesių rezonanso dėsniai ir t.t. Visa tai puikiai derinasi su tuo, kas suprantama Rytų filosofijoje, kad yra daugiau negu mūsų fizinis kūnas. Tai gali patvirtinti naujas mokslinis požiūris. Dėl to knygą ir pavadinau „Kitokiu žvilgsniu“.

Edita Marciulevičienė – Ar Jūs jaučiate pakankamą palaikymą, kad yra daugiau ir mokslo žmonių, einančių ta pačia kryptimi – matyti pasaulį kaip vientisą visumą?
Jurgis BrėdikisAtsakant į Jūsų klausimą, labiausiai norisi, kad tuo kitu žvilgsniu pažvelgtų į tai mano kolegos medikai, nes jie gydo žmones.
Be abejo, žodžio reikšmę seniai mums kala mūsų profesoriai, mokytojai, bet to neužtenka. Jeigu kalbėti apie holistinę mediciną, tai yra bent penki lygiai virš fizinio: mentalinis, emocinis, aukščiausias – dvasinis. Kad holistiškai gydytų ar išlaikyti žmogaus sveikatą, gydytojas turi veikti visais lygiais. Deja, to nėra.
Mano susitikimai ar Kauno klinikose, ar Santariškių, ar kitose ligoninėse, nesukėlė norimų diskusijų. Dabar galima tik paklausti: kodėl? Atsakymai gali būti keli: bijo ir, galbūt, neturi tų žinių, kurias aš turiu. Nors savo sielos gilumoje jau žino, kad reikėtų keistis. Ir, galų gale, yra tokių, kurie turi išankstinį nusistatymą ir tiesiog nenori priimti naujo, tai yra aukščiausias konservatizmo laipsnis. Gaila, bet tarp medikų tai labai įsišakniję.

Edita Marciulevičienė – Augustino knygoje „Globali jausmo proto dvasia“ yra mintis – lyg į svajonę panaši, bet kadangi Jūs, mokslininkas, esate mūsų studijoje ir laidoje, kurią yra įkūręs verslininkas… Augustinas rašo, kad būtų pasiekta labai didelių rezultatų visose srityse, jeigu bendradarbiautų ir verslininkai, ir mokslininkai, medikai, įvairių sričių specialistai, ir jeigu jų tikslas būtų nukreiptas į šalies, į viso pasaulio gerovę, būtų daugybė išspręsta problemų.
Ingrida Stankevičienė – Kai profesorius kalba, jaučiu skausmo gaidelę, kad štai medikai, žiūrint holistiniu požiūriu, tik fizinio kūno suvokimo lygmeniu mato problemą. Kalbama apie daugybę kartų sulaužytą Hipokrato priesaiką, į sveikatą, į ligą žiūrima kaip į pasekmę. Ir matome, kad žmonės, kurie domisi žmogumi kaip visuma, tie patys skaitytojai, žiūri į žmogų ir apskritai į mediciną daug aukštesniu lygiu, yra labiau išprusę. Ar nėra taip, profesoriau?
Jurgis Brėdikis
Pagrindą kitaip pradėti mąstyti medikai turi labai didelį, bet trukdo konservatizmas. Savo knygoje rodau reiškinius, kurie buvo laikoma mistika, o dabar mokslas juos atskleidė – belieka pripažinti. Kas nevisiškai aišku, reikia atmesti, bet pripažinkime, kas yra faktas. Knygoje kai kuriuos reiškinius, pavyzdžiui, gerų, meilės, žodžių reikšmę ir įtaką kitam gyvam organizmui pateikiu ne per žmonių, o per augalų pavyzdžius, kad nesakytų: „A, placebo efektas! Augalų placebas neveikia.
Atsakant dėl palaikymo: gamtoje egzistuoja dėsnis, priešingas normaliai fizikai (ne kvantinei), kad panašus traukia panašų, o fizikoje – teigiamas neigiamą arba neigiamas teigiamą. Visur slypi virpesiai: viskas virpa, ir stalas, ne tik gyvi objektai ir subjektai, – tai štai ir interesų atveju turi atitikti virpesiai. Pavyzdžiui, mano knygos mintys duoda tam tikrą virpesių dažnį ir į jį gali rezonuoti skaitytojas. Toks mano požiūrį palaiko, o jeigu jis tam nepasiruošęs (dažniai  žemesni), tai tuomet: jis – į kairę, aš – į dešinę.

Ingrida Stankevičienė – O Jūs, kaip mokslininkas, galėtumėte apibrėžti, kas yra dvasia moksliniu aspektu?
Jurgis BrėdikisKvantinė fizika, tirdama subatominius reiškinius, vadinamąją subtiliąją energiją, ir gali viską paaiškinti. Pas mus, pradedant nuo fizinio kūno, kuris turi žemiausius virpesius, dvasiniam pasaulyje tie virpesiai gali būti pasiekti aukštesni, tai vadinama išplėsta sąmone. Ją galima visiškai realiai pasiekti. Kuo mūsų energiniai laukai, kurių yra 7-9, daugiau atitolę nuo mūsų, tuo jų dažnis aukštesnis (eterinis yra arčiausiai kūno, toliau astralinis, mentalinis ir t.t.). Astralinio dažniai jau tokie, kad galima prilyginti dvasiai. Astralinėje pozicijoje jau galime ir miegodami, taip pat specialiose kelionėse, ir esant arti klinikinės mirties, atsiskirti nuo kūno. Ir tai, kas atsiskiria, yra, be abejo – ar dvasia, ar siela (sunkiai galiu tuos žodžius skirti).

Ingrida Stankevičienė – Jūs sakėte, kad, norėdamas paaiškinti tarpusavyje veikiančius dėsnius, naudojotės augalų ir gyvūnų pavyzdžiais. Taip pat savo knygoje kalbate, kad visi veikiame pagal tuos pačius dėsnius. Jeigu galime šiandien įrodyti, kad visi veikiame globaliame pasaulyje ir pagal tam tikrus dėsnius, ar nėra taip, kad žmonės tarpusavyje tame globaliame pasaulyje kaip tik dabar priėjo prie to evoliucijos etapo, kai turi pradėti kurti dvasinius santykius? Tai, ką akivaizdžiai matome gyvūnų, augalų, mikrobų pasaulyje? Mums „Verslumo dvasios“ laidose labai aktualu kalbėti būtent apie dvasią kaip apie tikslą ir visa ko prasmę. Savo knygoje, kai kalbate apie mokslo pasiekimus, atrodo, kad kalbate apie priemones, susijusias su dvasia, bet ne apie pačią dvasią.
Jurgis BrėdikisLabai paprastai išsisukau, kai manęs klausė, kas yra siela. Aš šimtu procentų pripažįstu reinkarnaciją, nes Indijoje būdamas turėjau savo rankose reinkarnaciją liudijantį protokolą komisijos, kurią paskyrė pats Gandis, kurioje dalyvavo labai įžymūs mokslininkai. Jie tyrė ketverių metų mergaitę, kuri, pasirodo, aiškus reinkarnacijos pavyzdys (mirusi motina reinkarnavosi į dukrą). Jei pripažįstate reinkarnaciją, o negalima nepripažinti tų nuostabių reinkarnacijos faktų, tai yra ir sielos pripažinimas.
O savo knygoje „Kitokiu žvilgsniu“ išdrįsau paliesti tai, kad yra vienis: visi esame iš tų pačių elementų, ir viskas sudaro vienį. Mes pagal holografinį principą turime žinias apie visą visatą, visata turi apie mus.
Pavyzdžiui, žmonės sako, kad jų mėnulis neveikia. Jie tiesiog nejaučia, mes apskritai mažai analizuojame savo pojūčius. Bet juk jei mėnulis vandenyną dešimtimis metrų stumdo, tai kaip neveiks žmogaus?! Mes nežinome, bet esame nuolat veikiami žemės geomagnetizmo, kosminės energijos. Ir nuo tų poveikių priklauso, ar esame harmonijoje, ar ne.

Ingrida Stankevičienė – Kalbėdamas apie alternatyviosios medicinos paieškas, keliones, gilinimąsi į kitą literatūrą, užsiminėte, kad šitaip jumyse brendo tikėjimas. Ką Jūs turite omenyje, sakydamas žodį tikėjimas? Tai tikėjimas medicininiais pasiekimais ar kuo kitu?
Jurgis BrėdikisŽmonės painioja tikėjimą ir religiją. Man vienąkart paaiškėjo skirtumas: religijų yra daug. Jos tarp savęs pešasi, nes viena pripažįsta savo dievą, kita – kitą, o iš tikro yra vienas ir tas pats. Religijos kiekviena turi savo dėsnius, dogmas, ypatingai krikščionybė, kuri po Kristaus mirties nukrypo nuo jo skelbtų teiginių ir tapo religija, bažnyčia, kuri visiškai ar didele dalimi neatitinka to, ką, aš manau, skelbė Kristus.
Tikėjimas – tai yra labai paprasta. Aš tikiu, kad yra Didysis Kūrėjas, kuris sukūrė viską, kas yra. Viską, ką mes matome. Ir kad Jo valia atsirado materialusis pasaulis. Ir kad netgi remiantis kvantine fizika ir vadinamąja vakuumo teorija galima paaiškinti tą atsiradimą nuo pirmojo garso iki energijos sutankėjimo ir virtimo materija (bet mane ne tiek tas domina). Visa tai, kas yra, neprieštarauja evoliucijai.
Kodėl daug kam norisi tvirtinti, kad visa, kas yra, pasidarė spontaniškai, savaime? Savaime atsirado amino rūgštys, kurios susijungė, virto gyvybiniais baltymais, kažkokia pirmine gyvybe ir toliau taip gražiai viskas vystėsi? Nueikit į muziejų ir pasižiūrėkit, kokių yra peteliškių, kokios jų spalvos!– Ir viskas atsitiktinai atsirado? – Kokia nesąmonė!
Tikėjimas, kad yra Kūrėjas, kuris, jeigu nori, gali evoliuciją pradėti, užbaigti, sustabdyti, nukreipti, man atėjo vieną gražią dieną bestebint gėlės žiedą – koks jis gražus, kaip išmintingai sudarytas –tapo absoliučiai aišku, kad atsitiktinai tai negali atsitikti. Ir aš pripažįstu tą Kūrėją, jam dėkoju, kad ir aš esu – tai yra jo duota dovana, ir apie tai skelbti yra ir savotiška mano misija.

Ingrida Stankevičienė – Labai buvo smagu perskaityti Jūsų knygoje, kad vartojate terminą „vienis“, parodydamas visą sistemos globalumą, tiek materialiąją, tiek dvasinę puses. Augustino Rakausko knygoje „Globali jausmo proto dvasia“ sąvoka „vienis“ yra pagrindinė, kalbant apie dvasią, apie jos reiškimąsi, tam tikrą konkrečią metodiką, kurią, vadovaudamiesi dėsniais, kuria žmonės, nes daugiau niekas jos negali kurti. Jums teko susipažinti su Augustino knyga „Globali jausmo proto dvasia“?
Jurgis BrėdikisAš labai laukiau Augustino Rakausko knygos. Žinojau, kad jis metų metais ją rašė, skatinau, kad galų gale užbaigtų. Tai yra didžiulis veikalas. Tiesiog su didžiule pagarba turiu apie tai kalbėti, kadangi jo knyga apėmė labai daug klausimų, tokių gilių, kad sunku ir įsivaizduoti, kaip visa tai išmąstė!
Vienis ir kiti kosminiai supratimai eina raudona linija per visą knygą. Neįsivaizduoju, kaip autorius sugebėjo taip stipriai visa tai išdėstyti. Jo knygos principinis skirtumas nuo mano: savo knygoje „Kitokiu žvilgsniu“, kalbėdamas ir apie vienį, ir apie žmogaus vietą Visatoje, skaitytoją tik užvedu, duodu literatūrą, kad jis galėtų toliau jį sudominusia kryptimi eiti, o Augustino knygoje „Globali jausmo proto dvasia“ raudona linija eina tarnavimas, davimas kitiems. Čia ir ryšys su verslu, su visuomene. Visur yra mintis, kad neužtenka, jog autorius vienas pats suvokia, kad skaitydami mes galim pakilti iki tų būsenų, jas suvokti, – visąlaik ryškus tarnavimas visuomenei. Ir atskiri skyrių pavadinimai atitinka tą.

Ingrida Stankevičienė – Vienas kolega žurnalistas, skaitęs ir „Kitokiu žvilgsniu“, ir „Globalią jausmo proto dvasią“, akcentavo paraleles, koreliaciją. Knyga „Kitokiu žvilgsniu“, jo nuomone, parodo, kur yra žmogus, kokių galių turi. Tada kyla klausimas: ką žmogui su ta galia, su tomis antgamtinėmis savybėmis daryti, kaip jas panaudoti? J. Brėdikio knyga lyg atveda žmogų į dvasią, parodo šaltinį, o A. Rakausko knyga „Globali jausmo proto dvasia“ per pavyzdžius, pradedant įmone, toliau visuomene, toliau – dar aukščiau, parodo, kaip ta dvasia veikia. Ta dvasia ir yra viso ko esmė ir pagrindas, žmonių tikslas – jos veikimas. Mes esame ta sąmoninga galimybė tame dalyvauti, kurti.
Augustinas Rakauskas Pirmiausiai labai noriu padėkoti gerbiamam profesoriui Jurgiui Brėdikiui, kad rado laiko apsilankyti „Žinių radijo“ Kauno studijoje. Labai malonu matyti Jus tokį judantį, sveiką! Ačiū, kad radote ir laiko, ir kantrybės perskaityti knygą „Globali jausmo proto dvasia“.
Jurgis BrėdikisKnyga „Globali jausmo proto dvasia“ subraukyta pakankamai.
Augustinas Rakauskas  Aš Jūsų knygą „Kitokiu žvilgsniu“ irgi skaičiau, analizavau ir keletą vietų pasibraukiau. Man gal buvo lengviau skaityti, nes daug kas joje pagrįsta moksliniais tyrimais – tradiciškai, pagal stereotipinį žmonių supratimą visos tos žinios sudėtos, išvestos paralelės.
Jurgis BrėdikisIš mūsų ankstesnių pokalbių su Augustinu aš įsisavinau sąvoką „būsena“. Iki tos dienos žodžio „būsena“ savo kalbose visiškai nenaudojau. Ne iš karto man paaiškėjo, kas yra ta būsena. Kam ji man. Kai aš tą supratau, tai „būseną“ panaudojau ir savo knygoje.
Susitikimuose su žmonėmis ją naudoju, duodu pavyzdį su vizualizacija, kai savo vaizduotėje sukurtais vaizdiniais, juos afirmuodamas, sustiprindamas, gali pasiekti, kad vaizdiniai realizuotųsi. Jei tik kartosi – nieko nebus. Jei tik galvosi apie tai – irgi nieko. Kad atsirastų sinabsėse, smegenų nervų ir kitose ląstelėse nauja informacija, turi pereiti iš to mentalinio emocinio lygio į mūsų fizinį – turi atsidurti toje būsenoje. Dabar tai galiu sakyti, nes visai kitokios būsenos esu pats. Man jau nereikia savęs verst, o tik susikurti tą būseną, o iš jos išplaukia ir kitokie požiūriai, ir kitokie galvojimai, ir labai lengva darosi gyvent.

Ingrida Stankevičienė – Gerbiamas profesoriau, šitą pastabą priimame kaip didžiulę padėką, nes Augustino ir pirmoji knyga – „Verslumo dvasia“, ir ši naujoji – „Globali jausmo proto dvasia“ yra skirto būsenos formavimuisi, transformacijai: bendro įmonės būsenos, kolektyvo, visuomenės. Ir tai, kad Jūs šiandien moksliniu aspektu parodote sąvokos „būsena“ svarbą yra ženklas, kad vidiniai, dvasiniai, procesai iš tiesų vyksta tarp mūsų, mumyse, ir mes juos galime nagrinėti ir kurti iš jų bendrą dvasią.
Augustinas Rakauskas Kalbant apie būseną, visada pradedu analizuoti, iš kur ji užgimsta. Būseną mes patys formuojame, bet vieni nesąmoningai, o kiti – sąmoningai ją kuria. Mano nuomone, vienareikšmiškai kiekvienas žmogus savo būsenos formavime atlieka pagrindinį vaidmenį. Įžvelgiu tokį dėsnį: mūsų būsena pradeda formuotis ne nuo kažkokių žinių, ne nuo supratimo, – kad susiformuotų būsena, turime atkreipti dėmesį į tai, ką jaučiame. Jei neatkreipiame ir jausmas neduoda inspiracijos smegenims, kad jie galėtų pradėti analizuoti, kažko siekti – galvoti, svajoti – tai vizija susiformuoti negali.
Jurgis BrėdikisTaip.
Augustinas Rakauskas Jūs labai teisingai paminėjote, kad neužtenka teisingai galvoti, neužtenka teisingai kalbėti – reikia pradėti veikti. Kad galėtumei veikti, turi viduje tikėti. Kad atsirastų tikėjimo faktorius, turi atsirasti harmonija tarp tavo jautimo ir galvojimo. Jeigu suvoki, ką jauti ir jausmuose susigaudai, ką mintys tau inspiruoja, gali prognozuoti, kur tai tave nuves – į gera ar bloga. Pradedi jausti dar nesamo rezultato pasekmes. Taip gimsta idėjos.
Jurgis BrėdikisIr taip atsiranda būsena!
Augustinas Rakauskas Taip. Ir atsiranda būsena, ją pradedi formuoti ir tada veržiesi ją materializuoti!
Noriu grįžti vėl prie Jūsų komentarų apie knygą „Globali jausmo proto dvasia“. Galima sakyti, kad pavadinime viską pasakiau. Uždėjau pagrindinį, mano nuomone, akcentą – finalą viso pavadinimo, t. y. „dvasia“.
Knygoje dominuoja visur dvasia ir vilioja į harmoningą vienį. Nemanykime, kad vienį galime sukurti vien tik jausmu ir protu, kai nekontroliuojame, kokia dvasia. Nes vienis gali būti visoks – ir nusikaltėliai, ir kokie nors teletabiai gali veikti kaip viena šeima, kaip vienis. Suprantame, koks bus jų vienybės rezultatas, – jei nekontroliuojame dvasios, kurią inspiruoja jausmas ir protas, jei tarp šitų dviejų to trečio – dvasios – nesuvokiame ar nepripažįstame.
Kai kalbame apie mokslo, verslo, karinę dvasią, tai gerai suvokiame, kokia dvasia svarbi. Visi veržiasi suformuoti, sugeneruoti dvasią, kad ji vestų norimu keliu į tikslą.
Religijos mokymą, kurį mums padovanojo Kristus, labai apleido. Kristaus parodytas žegnojimasis, toks paprastas, dedant ranką prie galvos ir sakant „kaip danguje“ („Vardan Dievo Tėvo“), prie krūtinės – „Vardan Sūnaus“ ir tarp jų – „Vardan Šventosios dvasios“. Ir ritualui užbaigti sakoma „Amen“, kas reiškia, kad visa tai yra viena – vieningasis vienis: ir mano protas (galvos zonoje), ir mano jausmai (širdies zonoje).
Jaučiau iš Jūsų knygos papildymą savo knygos teorijų, nes labai svarbu, kad šiandien jau ir mokslas įrodo, kad jausmas kyla iš širdies zonos, ir jausmų harmonija pradeda maitinti proto ląsteles. Ne iš proto eina impulsai į širdį – priešingai, tada aišku, kodėl Kristaus tikėjime rodoma būtent spindinti širdis.
Paimkime kitas religijas: Buda rodo nušvitimą galvoje, Mahometas rodo Dievo akį delnuose, rankose, krikščionybė – širdies zonoje. Ką tai mums, žmonėms, diktuoja? Kad šie faktoriai, t. y. protas – jausmai – veiksmai yra be galo svarbūs ir tik per juos gali susiformuoti vieningasis vienis.
Knygoje „Globali jausmo proto dvasia“ daugiausiai dėmesio skiriu būtent dvasiniam aspektui.
Jurgis BrėdikisDar apie knygą „Globali jausmo proto dvasia“ pridėčiau, kad kiekvienas žodis joje yra be galo giliai išmąstytas. Pavadinimas labai reikšmingas – nuo pirmo puslapio šaunate visais ginklais: „globalus“, „jausmo protas“, „dvasia“ – visa tai – kaip sunkioji artilerija.
Mano knygoje „Kitokiu žvilgsniu“, nors atskirai kiekvienas rašėme, einu prie to palaipsniui. Pradžioje įrodau, kad aš tikiu. Tikiu Kūrėju. Tada atsiranda tokie skyriai kaip „Dvasingumas“. Protui daug ir nereikėjo – moksliniai įrodymai visi yra susiję su žiniomis ir protu. Galiausiai atverčiu širdį ir skyrių, kurį pavadinau „Neanatominė širdis“, ir užbaigiu su dvasingumu, sau pritaikydamas anekdotą apie mokslininką, kuris įkopė į kalną, kur pamatė sėdintį Dievą. Kai mokslininkas paklausė, ką Dievas ten daro, Dievas jo paklausė: „O kur tu taip ilgai buvai?“
Kas mūsų knygas labai sujungia – Jūsų knygoje nėra net žodžių „ir“ ir „su“, o man juos teko įvesti per skyrių, kur kalbu apie tai, kad geriausi sprendimai gali būti priimami, kurie išeina kartu iš širdies ir iš proto. Viename skyriuje pateikiu Kalifornijos Širdies matematikos (Hearth/Math) – instituto darbus. Jie patvirtina tai, ką liaudis seniai žinojo. „Širdį skauda“, „Širdis nerimsta“ man kaip kardiochirurgui buvo tuši žodžiai, bet laiku atėjo į pagalbą šie 20 metų tyrimus Amerikoje darę mokslininkai, kurie parodė, kad tikrai pirmiausiai emocijos atsiranda širdyje, turinčioje didelį neuronų tinklą, ir kad ryšys tarp smegenų ir širdies eina daugiau iš širdies į smegenis, o ne atvirkščiai.
Taip kad man teko eiti sunkiu keliu, o Jūs, Augustinai, per visą knygą, kaip sakiau, jau šaudote visais savo sunkiosios artilerijos pabūklais.
Augustinas Rakauskas Kadangi pajutau, kad sukaupiau tam tikrą patirtį, ir mano būsenoje apsigyveno labai daug tokių dėsningai atrastų įžvalgų, pamaniau, kad privalau visa tai perkelti į popierių ne su tikslu parašyti knygą, o kad ta knyga taptų priemone tiems, kurie nori, kurie atsisukę į save ir yra pasiruošę, iškėlę sau iššūkį surasti kitokį požiūrį į gyvenimą. Jeigu mano knyga neverčia žmogaus vargti skaitant, tai nėra reikalo jos skaityti, nes tas žmogus, matyt, dar nepasiruošęs šnekėtis su savimi prieštarų pasaulyje, jei ne analizuoja, bet atmeta tai, kas yra ne taip, kaip jisai mano.
Kam rašyti, kaip atidaryti duris, jei visi tai daro mašinaliai? Siekiu, kad mano knyga iškviestų žmogų į pokalbį su pačiu savimi.

Ingrida Stankevičienė – Kaip būsena turi formuotis praktiškai? Sako, kad knygos „Globali jausmo proto dvasia“ sakinio struktūra sudėtinga. Taip ir turi būti, nes per sakinį, per tą struktūrą praktiškai žmoguje, apie ką Jūs, profesoriau, kalbėjote ir ką Augustinas sakė, sujungdamas visas religijas, per protą, širdį ir rankas, pasakė, kaip evoliucijos kontekste susiformuoja globali dvasinė būsena.
Augustinas Rakauskas Ta būsena sugeneruoja globalią dvasią.

Ingrida Stankevičienė – Parodoma, kaip praktiškai žmogus išgyvena, kaip jame susiformuoja nauja būsena, kad jis galėtų toliau priimti tekstą ir kaip metodiką jį įgyvendinti pirmiausiai savyje, o vėliau jau su artimu, su aplinka.
Edita Marciulevičienė – Augustinas gerą pavyzdį davė: kad jo knyga turi būti kaip treniruoklių salė: čia vienas prietaisas stovi, čia kitas – šis vieną raumenį treniruoja, šitas – kitą. Paskaitęs turi išeiti suplukęs – su savimi pabendravęs.
Ingrida Stankevičienė – Be to, knygoje „Globali jausmo proto dvasia“ įvairiais lygiais parodyta visa ta galia, parodyta, kad žmogus gali tai daryti, kad jisai turi visas galimybes formuoti savyje dvasinę būseną.

Jurgis Brėdikis –
Didžiulės galios!
Augustinas Rakauskas Pasaulyje visas progresas, visa kaita vyksta per jungimosi principą. Faktas tas, kad visą laiką yra dualumas, ir visą laiką jis kažką generuoja, – ar organinę gyvybę, ar skleidžia dvasią. Ir paprastai, norint organinės gyvybės, kad vyktų evoliucija, turi susiformuoti nauja dvasia. Jei nauja dvasia nesusiformuoja, ji nieko ir nekeičia. Ir žmonės, galima sakyti, nykti pradeda, nes nėra stovėjimo vietoje: arba yra progresas, arba prasideda nykimas.

Edita Marciulevičienė – Šiandieniniai įvykiai pasaulyje rodo, kad mūsų civilizacijos neišgelbės nei technologijos, nei sėkmingi verslai, nei humanitarinė pagalba. Ir net kariniai veiksmai. Vienintelis dalykas, galintis išgelbėti žmoniją, yra jungimasis, sąmoningai kuriant bendrą meilės artimui dvasią žmonijoje.

Spausdinti