Būna, kad koks kandidatas ar partija per rinkimus kalba labai nuoširdžiai, įtikinamai, atrodo, kad visą gyvenimą paaukotų dėl rinkėjų gerovės, o per kadenciją valdžioje nepatenkina daugumos lūkesčių. Tada rinkėjai pyksta patys ant savęs ir stebisi, kaip dar kartą galėjo tuo kandidatu ar ta partija patikėti. Kaip tai atsitinka?

pusele_cmykPanašu, kad, rinkėjams nuoširdžiai skleidžiant savo lūkesčių dvasią, politikai agitacijos euforijoje taip į ją įsijaučia, jog pasiekia tam tikras subtilias jų pasąmonės sritis ir gauna palaikymo dvasią. Nors šio proceso gerai nesuvokia, bet dėl didelio noro būti išrinkti kandidatai jaučia tautos lūkesčius ir būtent apie juos kalba. Kaip tik tuo momentu sąmoninga visuomenės dalis gauna progą pasverti kandidatų galimybes, jei stengiasi pajausti ir suprasti, ką, kaip ir dėl ko kandidatai kalba.

Jei politikai išvengia progų bendrauti tiesiogiai, visiems suprantamai atskleisdami savo tikruosius ketinimus, jiems visai nesunku pasinaudoti į materialųjį pasaulį skleidžiamais žodžiais, prisotintais jų instinktyvaus tikėjimo ir geismo laimėti rinkimus. Taip rinkėjai ir klaidinami: kandidato skleidžiamo noro būti išrinktu virpesius mes dažnai supainiojame su pasąmoniniais savo lūkesčių virpesiais, sklindančiais ta pačia geismo banga! Mes tikimės, kad politikai darys tai, ką žada, o šie tiesiog kalba tai, ką norime išgirsti.

Vadinasi, per rinkimus dažnai balsuojame už tai, kas maloniausia mūsų ausiai ir akiai. Po rinkimų vieni kitus kaltiname, kad išsirinkome ne tuos, kurie gali ką nors pakeisti, o tuos, kuriais patikėjome, nes jie gražiai kalbėjo.

Tai išeitų, kad „blogiečiai“ ne politikai, o rinkėjai?

Išeina, kad išrinktieji – ne kaltininkai, o labiau aukos mūsų klaidingo tikėjimo, nes mes vadovaujamės ne sąmoningo jausmo proto išvadomis, bet dominuojančiais geismais (norime išrinkti tą, kurio pažadai ir išvaizda šią akimirką labiau atitinka mūsų geismo intenciją).

Ką gi daryti rinkėjui, kad neapsigautų pats ir padėtų būsimam valdžios atstovui pasirūpinti visų gerove?

Pirmiausia turėtume išanalizuoti savo norų intencijas, o tik po to atsakingai – tiesiog kaip mokslininkai laboratorijose – atsirinkti politikų siūlomų žodžių sėklose, kad po rinkimų gautume gausiausią savo ir visuomenės lūkesčius atitinkantį derlių! Naudokimės Dievo mums duotu jausmo protu, nesileiskime užhipnotizuojami nei vien jausmo, nei vien proto. Juk politikos magai naudojasi mūsų išsvajotomis vizijomis, tikrai nuoširdžiai tikėdami savimi, todėl kai kurie retkarčiais net materializuoja visuomenei pažadėtus dalykus, tačiau tokių kol kas mažuma.

 

Spausdinti