Laidoje susitinkame su harmoningų tarpusavio santykių kūrimo praktikais – Integralios visuomenės instituto „In socium“ projektų vadove Erika ir grupinės saviugdos ekspertu Emiliu.

Klausytis internetu.

Laidą veda Ingrida Stankevičienė ir Edita Marciulevičienė.
***
Ištrauka iš laidos:
– Kaip kuriant harmoningus tarpusavio santykius naudotis Apskritųjų stalų dėsniais?
– Kai yra daugybė nesutarimų, vadinasi, yra ir didžiulis potencialas sukurti iš to kažką kokybiškai nauja. Reikia dirbti su vienu vieninteliu parametru – tarpasmeniniais santykiais, žmonių suartinimu, ir išsisprendžia visi kiti dalykai visose plotmėse. Tiek organizacijoje, tiek valstybėje viskas laikosi ne ant ekonomikos, politikos, o ant žmonių. Ir būtent ties šiuo tašku – tarpasmeniniais santykiais tarp žmonių – turime dirbti.

– Nuo ko pradėti kurti tarpusavio santykius?
– Pagal Apskritųjų stalų (AS) metodiką tarpusavio santykių kūrimas prasideda nuo 5 AS taisyklių, tiksliau – dėsnių.

– Kas yra Apskritasis stalas?

– Apskritimas – tobula gamtos formos išraiška. Jame visi esame lygūs tuo, kad visi esame skirtingi. Į ratą įnešame būtent savo unikalumą (savybes, praeitį, patirtį), niekas kitas to paties neįneš. Idealus kiekis 10 žmonių (7–13). Globaliame, integraliame pasaulyje kaip ir neliko nieko individualaus, net individas yra produktas visų tų ryšių, kurie jį supa.
Žmonės, kurie turi problemą, ar kokį nors klausimą, turi sėsti prie apskritojo stalo. Tačiau paprastai kiekvienas specialistas turi savo nuomonę, todėl prie bendros nuomonės prieiti gali būti sunku ar net neįmanoma. Tai ir problema, ir potencialas vienu metu, nes jei galėtume prieiti prie to, kas vadinama kolektyvine sąmone, kolektyvine išmintimi, bendra kolektyvo dvasia, tai gautume ir finansiškai bet kuriai įmonei, bendruomenei, šaliai naudingą sprendimą.
AS metodikos pagrindas – geros aplinkos (savitarpio supratimo, bendradarbiavimo) sukūrimas, nes nepalankioje aplinkoje (konkurenciniai standartai, vartojimo kultūrą) pasiektas rezultatas menksta. Iš mums pažįstamos aplinkos ir kyla visi stresai, nesaugumo jausmas ir kt. Todėl AS metodika tinkama ten, tokiose bendruomenėse, organizacijose, kur įmanoma nuolat ir kompleksiškai kultivuoti bendradarbiavimo aplinką.
AS metodo esmė – nuolat treniruotis darbe kurti vienas kitam palankią atmosferą, gerą nuotaiką, – skamba naiviai, bet po šituo slypi kai kas esminio. Juk jei ateinu į kolektyvą, kur esu nepriimamas, įsivaizduokit, kiek jėgų tenka išeikvoti, kad atlaikyčiau kritiką, išklausyčiau viršesnio ir t.t. Kaip su visu kompleksu, vidiniu negatyviu užtaisu dar atlikti ir visus dienos, mėnesio darbus? Jei juos sunku atlikti, gali nukentėti atlyginimas, o iš to kyla nesaugumo, nepasitenkinimo jausmas, žmogus negali jaustis laimingas. Tai nėra racionalus egzistavimo būdas. Visai kitaip galima gyventi pritaikius 5 AS dėsnius. Žinoma, reikia įvadinių mokymų, kurie žmogui paaiškintų, kokia jo vieta visuomenėje, kaip jis yra jos veikiamas, kodėl ir kaip jis pats turi kurti tą gerą aplinką.
Mokslininkai sutinka, kad žmogus yra socialinė, emocinė būtybė, tai reiškia, kad žmogus tarsi imtuvas priima įvairias iš išorės ateinančias emocijas, impulsus, vėliau juos apdoroja protu. Pirma yra emocija. Profesionalai lektoriai formuoja savo paskaitas, vadovaudamiesi faktu, kad žmogus geriau atsimena, įsidėmi, kai patiria susijusią emociją. Tuo pagrįsta ir reklama. Kiek gausi jausmo, tiek būsi imlus informacijai. Ugdymas apskritai yra emocija, pavyzdys, kolektyvinė veikla, bendravimas.
Žmogus, kuris sėdasi prie AS, turi suprasti, kad dabar jis kartu su kitais sieks bendro tikslo, padėdamas kitiems ir kitų padedamas. Net jei žmonės asmeniškai vieni kitiems nepatinka, bet suvokia, kad turi siekti to paties tikslo, nuo ko priklauso ir atlyginimas, ir darbinė atmosfera. Lygiai tas pats yra ir su valstybėmis, kurios viena kitos nekenčia. Joms reiktų laikytis šių dėsnių, kitaip visas pasaulis ir toliau gali tikėtis skaudžių nesusikalbėjimo, nevieningumo pasekmių.

– Kokie tie dėsniai?
– Visi AS dalyviai lygūs ir svarbūs, pasisako tik viena tema, pasisako visi, klausantieji klausosi ir girdi, nesiginčija ir nepertraukinėja.
Svarbiausias dėsnis – išmokti klausyti ir išgirsti kitą. Kai vienas kalba – visi klauso. Turime pasitelkti savo intelektą, kad suvaldytume savo jausmus. Tai nėra lengva, ypač, kai nesutinkame su kitų sakoma nuomone. Svarbu išklausyti, ką kitas žmogus sako.
Svarbu, kad pasisakytų kiekvienas, nes tada kiekvienas jaus, kad yra bendro sprendimo dalis. Svarbu pasiekti vienodą interakcijos (tarpusavio sąveikos) lygį.

Siūlote suaugusiesiems žaisti?

– Žaidimas yra labai rimta vystymosi jėga. Tai galimybė žmogui kiekvienąkart pakilti aukščiau savęs, t. y. aukščiau vien savo naudos, savo kompleksų, pažiūrėti į situaciją iš šalies, kartais su humoru.

– Kodėl rate, siekiant bendro tikslo, lemiamą vaidmenį vaidina tarpusavio supratimas?
– Empatija laikoma naujojo amžiaus savybe. Tai neabejotinai taikoma ir verslui. Kas yra socialiniai įgūdžiai? Darbo biržos patirtis rodo, kad diplomas tarsi yra antraeilis dalykas, dabar vertinama, kaip moki pateikti save, nustatyti teisingą interakciją su kitu žmogumi, t. y., kiek sugebi pateikti to, kas reikalinga kitam žmogui: darbdaviui, kolegai, vaikui, sutuoktiniui ir t. t.
Svarbus momentas: įprastai ieškome, kaip manipuliuoti kitais, kaip užtvirtinti savo tiesą, o dabar kalbame apie empatiją, kito žmogaus jautimą. Kodėl tai svarbu? Jei esu empatiškas vadovas ir gerai jaučiu savo kolektyvą, tai galiu užčiuopti problemą, kol ji dar neiškilo, formuojasi. Gaunu šį suvokimą iš interakcijos su savo darbuotojais. Jei esu empatiškas darbuotojas, tai man nereikia krūvos instrukcijų, nes iš esmės jaučiu, ko nori darbdavys, tuo, galima sakyti, aplenkiu laiką.
Dėl to AS rate nesiginčijame, neprieštaraujame, nekritikuojame, o tik išsakome savo nuomonę, papildydami kitus.

– O jei žmogus, sėdintis AS rate, jaučia, kad tam tikru klausimu jis tikrai yra kompetentingesnis?
Būtent todėl mes rate ir nesiginčijame, o tik papildome kitus! Juk tai, prie ko mes pasaulyje priėjome, ir yra rezultatas sprendimų žmonių, kurie laikomi protingais, tačiau jų sukurtas pasaulis – neracionalus ir neveikiantis. Kaip vienas vienintelis žmogus gali būti teisus, jei kiekvienas esame susaistytas su kitais? Profesionalumas, be kalbų, yra gerbtinas, ir atėjus eilei profesionalo nuomonė būtinai bus išklausyta. Deja, diplomai nesuteikia gebėjimo išgirsti kitą žmogų. Itin svarbi žaidimo dalis – kiek tu sugebi atlikti aktyvų veiksmą – išklausyti kitą. Nuo to prasideda empatija, socialiniai įgūdžiai.

– Ar sunku įsileisti kitą nuomonę? Ar kita nuomonė dera šalia maniškės?

– Kiekvienas esam asmenybė, tačiau visi esame vienoje valtyje, todėl joje turi būti patogu visiems. Nusiteikus empatiškai, pozityviai kito atžvilgiu, pagyvėja bendravimas, atsiranda šilti jausmai, žmonės pradeda atsiskleisti.

– Ką reiškia „šilti jausmai“ konkrečiuose pokalbiuose, kai priiminėjami sprendimai?
– Galime vadinti ir kitaip – geranorišku požiūriu, pozityvu, o kalbame apie mano santykį su kitu žmogumi, nes pasiekėme tokį sąmoningumo lygį, kad norėdami atsakyti į politinius, ekonominius, finansinius klausimus, turime sukurti bendrą dvasią, bendrą jausmą, kurio poveikyje galėsime pamatyti praktinę to sprendimo išraišką.
Yra du keliai. Vienas iš jų – kai turime rimtą bendrą problemą. Tada istoriškai žmonės susiburia kartu, kad ją išspręstų. Kitas – savanoriškas būdas susiburti ir spręsti klausimus, kol jie dar netapo rimtomis problemomis, taip tarsi pagreitinant evoliuciją. Sprendimas pagal AS metodiką priimamas antruoju – geruoju – keliu, t. y. su gera nuotaika, žaidybiniais elementais, kurie padeda suvaldyti savo izoliacinę, egoistinę prigimtį, kuri kiekvienam diktuoja: „Tik aš vienas galiu būti teisus.“
Galime rinktis: arba aš ir toliau manau, kad esu vienas teisus ir laukiu problemų, arba išsinagrinėju ataskaitas, rodiklius, pasaulines prognozes ir iškart ieškau konstruktyvių, našių, ekonomiškai naudingų bendravimo formų.
AS rate kalbame trumpai ir į temą. Žmonės pagal charakterį kalba skirtingai, todėl fiksuojame laiką, kontroliuojame, kad būtų harmonija, nenukryptume nuo temos. Tai techninis parametras. Kiekvienam turi būti svarbu kalbėti kuo aiškiau, kad kiti žmonės jį išgirstų ir jis galėtų papildyti bendrą nuomonę.
Nesikalbame tarpusavyje, o kalbame iš eilės ratu, išsakydami savo nuomonę visiems. Dialogai dažnai neįdomūs juose nedalyvaujantiems, todėl kalbame iš eilės, kad kiekvienas pasakytų, kas jam svarbu, ir išliktų vienybės jausmas.

– Jei AS dalyvis mato, kad pašnekovas nusišneka, ką jam daryti su savim, kaip ugdyti jo atžvilgiu pozityvų požiūrį tą akimirką?

– Būtent sėdėti ir galvoti: „Ką man daryti su savimi, kad galėčiau tą žmogų priimti?“ Galbūt ne dabar, nes jis dabar per daug erzina, bet sėdžiu ir mąstau: „Vis dėlto, jis sėdi šitame rate, yra mano kolega, man reikia su juo bendrauti 8 valandas per dieną, – ir tai yra ne veltui, man reikia su tuo kažką daryti.“

– Ir aš rasiu atsakymą?

– Negaliu pasakyti, rasite ar ne, jūs netikėkite niekuo, ką aš sakau, o tiesiog atsisėskite į ratą ir pabandykite.

– Ryškėja toks vaizdas: aš atsisėdu prie apskrito stalo ir tampu bandomuoju triušiu – turiu nuolat skenuoti save, ką aš dabar išgyvenu, kokias praeinu būsenas, ką pajaučiu. Tai kaip trenažas – nuolat savyje kažką ugdau ir nuolat su kažkuo savyje dirbu?
– Taip, tai saviugda. Esame socialinės būtybės, vystomės bendraudami su kitais.
Kolektyve, įmonėje, kurioje jau yra išvystyta tokia kultūra, kur naudojamasi AS bendravimo būdu, problemą sutinka su šypsena, nes laiko tai dar viena galimybe pagerinti atmosferą tarpusavyje, pakilti į kokybiškesnį santykių lygį.
Tai priešinga viskam, ką dabar matome aplink gyvenime ir šeimose – bet kur. Tai labai kūrybiškas požiūris, bet būtina, kad aplinka tai irgi suprastų, vienam neįmanoma to įgyvendinti. Tinkama aplinka yra garantas. Mes kalbame ne apie stebuklus, o apie praktinį darbą, grupinę saviugdą, kai grupėje visi supranta, kaip ir kodėl bendrauja, kad tokia yra organizacijos kultūra.

– Ką reiškia tokios aplinkos kūrimas?
– Aplinkos kūrimas atitinka dėsnį, kad visi dalyviai yra lygūs, o jų nuomonės yra vienodai svarbios. Kiekvienas pajaus, kad pradeda visiškai kitaip funkcionuoti visuomenėje, grupėje, bendruomenėje, kai yra mylimas, laukiamas, kai jo nuomonė išgirstama, kai gauna komplimentų, sako juos kitiems, ir visu tuo jaučiasi lygus, kuo įmonėje bedirbtų, nes visas mechanizmas, organizacija, neveiktų, jeigu jame nebūtų konkretaus žmogaus funkcijos. Tai yra integralios interakcijos forma, kur mes suprantame, kad „esame vienoje valtyje“.

– Šių dėsnių, kuriuos pristatėte kalbėdami apie Apskritąjį stalą, aš galiu laikytis ir kasdienybėje, savo gyvenime?

– Ypač daug girdime, kad po mokymų žmonės tuos dėsnius pradeda taikyti šeimoje.

– Mes pripratę su problemomis eiti pas psichologus, net į religines bendruomenes, kartais problemą priimame kaip likimo smūgį, o jūs kalbate, kad problema mums yra galimybė pabendrauti. Bet mes bijome turėti reikalų su savo problemomis. Sakote, problema yra mums ne tik galimybė pažinti save, bet ir galimybė mokytis ir išmokti gyventi su gera nuotaika. Kyla klausimas: koks yra vadovas, kuris jau yra įvaldęs šiuos dėsnius ir naudojasi jais praktiškai kaip instrumentais?

– Toks vadovas žino, kad jis visada turi instrumentus, su kuriais gali palaikyti našią, efektyvią kultūrą savo įmonėje. Jis – laimingas, nes kiekvieno vadovo svajonė, kad kolektyvas pasiektų bent kokį autonomiškumo lygį, kad patys tarpusavyje bendradarbiautų, nustatytų rizikos laipsnius, įžvelgtų problemas, o svarbiausia – jas ir spręstų. Vadovas nenori būti apipiltas krūva popierių, kai visi darbuotojai rankomis skėsčioja, nežinodami, ką čia su kuo daryti, kai tas kaltas, anas kaltas, visi išsilaksto, kažkas vyksta ir neaišku kas. Laimingas vadovas, pravėręs biuro duris, įžengia į šeimą, kurioje kiekvienas padeda kiekvienam.
Iš esmės, mums reikalingi paprasti dalykai, prie kurių reikia prieiti metodiškai, nes turime egoistinę prigimtį, kurią reikia teisingai įdarbinti – kaip ir kiekvieną darbuotoją pagal savybes, kad jis efektyviai vykdytų savo funkcijas įmonėje.

– Kaip sprendžiant struktūrinius klausimus man gali padėti gera nuotaika?

– Galiu pasiekti viską, kai gera nuotaika, šilti jausmai, geranoriški santykiai, kai jaučiu palaikymą, – mes juk kalbame apie vidinį žmogaus pojūtį, vidinę gerovės būseną. Kai aš jaučiuosi gerai, tai turiu jėgų vykdyti įvairias užduotis.
Įprastai tam, kad gerai jaustumės, darbe ir gyvenime atliekame daug neefektyvių dalykų, nes mus valdo išorinė aplinka, kur galioja vartojimo kultūra. Pavyzdžiui, mes daug dirbame, kad nusipirktume gerą mašiną, o ji reikalinga tik tam, kad žmonės mus vertintų, gerbtų, žavėtųsi mumis! Aš jaučiu gerovę ne nuo naujos mašinos, o nuo žmonių reakcijos – tai gyvenimo kokybės matas, laimės indeksas. AS dėsnių fokusas ir efektyvumas bendruomenėje pagrįstas tuo, kad žmogus gauna malonumą, jaučiasi laimingas, džiaugsmingas tiesiog dėl teisingos aplinkos, o ne per aplinkui.
Gerovė yra tai, kaip aš jaučiuosi. Tai mano būsena. Mano būsena, tai, kaip aš jaučiuosi, yra pastoviai dinamiškai aktyviai veikiama tos visuomenės, kurioje aš esu. Dėl to verta kalbėti apie geros pastovios aplinkos kūrimą.

Spausdinti