Ištrauka

„Žmonės dažnai mano, kad žinias, kurias gauna, išanalizuos vėliau, kai turės daugiau laiko. Jie nesupranta, kad tų žinių, kurios juos šiuo momentu supa, būtent dabar jiems ir reikia. Tam jas ir gauna atitinkamu momentu, kad imtų ir duotų tai, ko dabar reikia. Su kaitos dėsniu reikia skaitytis dėl savo ir bendros žmonijos pažangos. Būtina kasdienybėje pritaikyti savo būsenoje sukauptas žinias, nes viską gauname ir skleidžiame savo laiku ir savo vietoje, – niekas nevyksta šiaip sau.
Kartais žmonėms atrodo, kad pakaks savo sukauptas žinias užrašyti, o kiti jas perskaitys ir galės praktikuoti, bet užrašyti maža, kartu reikia ištransliuoti ir savo sielos būsenoje susikaupusio jausmo dvasią, stiprinant dažnam nesuvokiamą visos visuomenės jausmo proto dvasią. Jeigu skaitytojas ar klausytojas jaučia gaunamų žinių atmetimo reakciją, vadinasi, jam trūksta jausmo, kuris žinias perduodantįjį atvedė į tokio išgyvento jausmo supratimą. Vis dėlto, svarbiausia, kad žmogus apskritai skaito arba klauso. Informacija, kuri kelia smalsumą, padeda pabusti iš stereotipinio sąstingio – patogios būsenos. Smalsumas rodo, kad žmonės yra pasiruošę priimti kažką naujo, kas padeda griauti atgyvenusius stereotipus, – jeigu vidinė būsena nebūtų tam paruošta – neskaitytų ir neklausytų.
Naujos žinios didesnio sąmoningumo siekiantį žmogų verčia išgyventi ir suvokti, kaip sunkiai iš nesupratimo bunda jo siela. Pereiti į naujo suvokimo būseną trukdo senasis, stereotipiškai mąstantis „aš“. Todėl natūralu, kad tas „aš“ priešinasi naujai informacijai, kuri neleidžia tvirtai būti čia ir dabar kaip anksčiau. Kol žmogus gyvena kūne, visada yra tarsi viena koja danguje, o kita – žemėje, be perstojo žengdamas tobulesnės dvasios link.
Mes turime pasirinkimo teisę – naudokimės ja! Būkime laisvi savo pačių likimo kūrėjai, tobulinkime savo laisvos sielos skleidžiamą dvasią! Taip padarysime savo ir kitų kasdieninį gyvenimą geresnį, ateinančias kartas – laimingesnes. Tvirtai tikiu, kad blogesnį ar geresnį gyvenimą mums visiems dar ne kartą teks gyventi, todėl neatiduokime savo likimo į kitų, nejaučiančių arba nesuprantančių, žmonių rankas.“

(„Globali jausmo proto dvasia“ I dalis)