Kategorijos: Valstybė
„Verslumo dvasia“: kiek sugebame demokratiją mintimis, žodžiais ir veiksmais išreikšti, tokią ją ir turime
Kviečiame klausytis „Žinių radijo“ laidos „Verslumo dvasia“ apie dalykus, kurie svarbūs kiekvienam šalies piliečiui, apie nuostatas, kuriomis vadovaudamiesi mes kuriame gerovę savo šalyje. Šios laidos tema „Kiek sugebame demokratiją mintimis, žodžiais ir veiksmais išreikšti, tokią ją ir turime.“
„Demokratija – tai nuolatos auganti ir tobulėjanti visos žmonijos dvasinė būsena. Kokios dvasinės būsenos žmonės sudaro visuomenę, kaip jie supranta visuomenės ir asmeninės dvasinės būsenos laisvę, taip jie realizuoja ir savo teises. Kiek sugebame demokratiją mintimis, žodžiais ir veiksmais išreikšti, tokią ją ir turime.“ („Globali jausmo proto dvasia“)
Kauno studijos rengiamoje laidoje apie demokratiją, kurią kaip gilę visi kartu sėjame ir auginame, kalbamės su knygos autoriumi ir šios laidos įkūrėju, verslininku Augustinu Rakausku.
Klausytis internetu.
Laida „Verslumo dvasia“: kaip „aš“ formuojasi į „mes“
Kalifornijos universiteto specialistai išsiaiškino, kad laimingai sugyvenantys partneriai dažnai sako žodį „mes“. Tai liudija glaudų ryšį tarp žmonių, kurie, kaip rašoma, nelinkę į egoizmą ir siekia vaisingai bendradarbiauti toliau. Žmoniją visą laiką gyvena tame „aš“, ir įvykiai pasaulyje liudija tą atotrūkį tarp žmonių. Ar tai – akligatvio situacija?
Peterburgo universiteto profesorės, filologijos ir biologijos mokslų daktarės T. Černigovskajos nuomone, dabar vaikus reikia mokyti išgyventi nesibaigiančios sąlygomis, kai įtampa niekad nenuslūgsta, o laiko reikalams visada per mažai.
Ką apie tai mano mūsų pašnekovai – biokibernetikas, filosofijos mokslų daktaras Michaelis Laitmanas ir laidos autorius verslininkas Augustinas Rakauskas?
Klausytis internetu.
„Verslumo dvasia“: Apie poreikį suburti visuomenės veikėjus, kad būtų išgirsti Lietuvos žmogaus poreikiai
Laidoje „Verslumo dvasia“ kalbamės apie poreikį suburti mokslininkus, verslininkus ir politikus, kad būtų išgirsti Lietuvos žmogaus poreikiai.
Kartais didžiulės pastangos išgyventi mūsų šalyje bent kiek oriai pasirodo nepakankamos. Skauduliai kaupiasi ir palaipsniui išryškėja pasekmės, pradedant paprastu nepasitenkinimu, baigiant – emigracija iš šalies. Apie mokestinę naštą savarankiškai dirbantiesiems asmenims ir daugybę kitų skausmingų taškų bei iš įvairių problemų kylančią būtinybę suburti mokslininkus, verslininkus ir politikus, kad Lietuvos žmogaus poreikiai būtų išgirsti, „Žinių radijo“ Kauno studijoje kalbamės su Mykolo Romerio universiteto docente dr. Rita Remeikiene.
Laidą veda Ingrida Stankevičienė, Edita Marciulevičienė.
Klausytis internetu.
Laida transliuojama per „Žinių radiją“ penktadienį 10.10 val., kartojama šeštadienį 17 val.
Daugiau informacijos panašiomis temomis rasite Augustino Rakausko knygoje „Globali jausmo proto dvasia“.
***
Ištrauka iš laidos:
Edita Marciulevičienė: Šiandien kalbėsime apie tai, ko reikia, kad pradėtume drąsiai kalbėti apie tai, kas mums skauda. Mūsų studijoje viešnia.
Rita Remeikienė: Esu docentė Mykolo Romerio universitete Ekonomikos institute, dirbu jau daugiau nei penkerius metus. Be docentės pareigų, labai aktyviai dalyvauju projektinėse veiklose, esu parengusi daugiau nei šimtą mokslinių straipsnių įvairiomis temomis, ypač šešėlinės ekonomikos, jaunimo verslumo tematikomis. Tokios būtų pagrindinės veiklos.
Laida „Verslumo dvasia“: Kiek žiniasklaida prisideda prie baimės ir pykčio atmosferos kūrimo visuomenėje?
„Žinių radijo“ Kauno studijoje apie mūsų visuomenei svarbius dalykus, nuo kurių priklauso kiekvieno iš mūsų savijauta, kalbamės su verslininku ir laidos autoriumi Augustinu Rakausku.
Klausytis internetu.
Laida „Verslumo dvasia“: Kokią įtaką migracijai padarė skundimas?
„Žinių radijo“ Kauno studijoje apie demokratiją, kurią reikia užsiauginti, apie sovietinio mentaliteto požiūrį, kurį patys toleruojame, tuo skatindami migraciją, ir būtinybę ugdyti bendruomeniškumo požiūrį kalbamės su verslininku Augustinu Rakausku.
Klausytis internetu.
Laida „Verslumo dvasia“: Kokius jausmus pagimdo žmonių tarpusavio santykiai, kai jie kuria verslą?
Mieli skaitytojai, 2018 m. vasario 23 d., 10.10 val., kviečiame klausytis laidos „Verslumo dvasia“: Kokius jausmus pagimdo žmonių tarpusavio santykiai, kai jie kuria verslą?
Kauno studijos rengiamoje laidoje apie tai kalbamės su šios laidos įkūrėju, verslininku Augustinu Rakausku. Daugiau informacijos panašiomis temomis rasite Augustino Rakausko knygoje „Globali jausmo proto dvasia“.
Klausytis internetu.
„Verslumo dvasia“: Kaip, turint šeimininko savybių, galima pamatyti visuomenėje dar besiformuojančias problemas?
Laidoje „Verslumo dvasia“ įžvalgomis apie šeimininko savybes dalysis šios laidos ir knygos 
„Globali jausmo proto dvasia“ autorius Augustinas Rakauskas.
Laidą veda Edita Marciulevičienė.
Daugiau informacijos panašiomis temomis Augustino Rakausko knygoje „Globali jausmo proto dvasia“.
Klausytis internetu.
Kaip šeimos dvasia kuria valstybės šeimos dvasią
„Žinių radijo“ reportažas iš Šeimų šventės „Viena šeima viena širdim“, vykusios „Harmony“ parke 2015-05-31. Augustiną Rakauską kalbina Tadas Grabys.
Žurnalistas: Esate „Harmony“ parko įkūrėjas. Ar esate ir Šeimų šventės idėjos autorius?
Augustinas: Šeimų šventę organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau mes, kaip „Senukų“ įmonių asociacija, jau 12 metų organizuojame tokią pat šventę visos „Senukų“ įmonių asociacijos šeimoms. Prieš 4 metus kilo idėja šias iniciatyvas sujungti, nes visi esame vienos valstybės šeima. Dabar džiaugiamės, kad mums pavyko sujungti Lietuvos šeimas!
Žurnalistas: Rezultatą puikiai matome – už nugaros – žmonių minia, – tiesiog mus apspaudė visi, susirinkę į šią šventę. Augustinai, kokį vaidmenį atlieka šeima valstybėje?
Augustinas: Manau, kad pagrindinį: jeigu nėra deramos šeimos konstitucijos, turiu omeny kiekvieno žmogaus šeimoje, tai tada neturime ir šeimos – šeimos, kurią galėtume pavadinti savo valstybe. Nes pats svarbiausias dalykas, kad mūsų šeimos suvoktų, kokiu pagrindu šeima yra kuriama.
Šioje šventėje visi jaučiame šeimų dvasią. Ta šeimos dvasia kuriama kiekvienoje šeimoje. Bet paskui, kad sukurtume bendrą – valstybės žmonių – šeimos dvasią, kurią vadiname valstybe, reikia, kad kiekviena šeima žinotų, kokiu pagrindu ji pati formuojasi. O šeimos formavimosi pagrindas – rūpestis kitais, kiekvieno rūpinimasis savo vaiku, vyro rūpinimasis žmona, žmonos – vyru, vaikais. Jeigu šitas rūpestis yra, jei tokio rūpinimosi dvasia apgyvendinama šeimoje, tai tokia formuojasi ir valstybės dvasia. Tada ir turime darnią, laimingą valstybę. Tada niekas nenori iš tokios valstybės išvažiuoti, kažkur kitur būti, o jeigu ir išvažiuoja, tai šaknys vis tiek lieka savo valstybėje.
Lietuva yra mums, lietuviams, ypatinga, bet pasaulio mastu – labai maža šalis. Kaip mes galim užsitarnauti pasaulio pagarbą, daryti kokią nors įtaką jam? Gal turime sukurti kokį neįkainojamą produktą, pasinaudoti savo lazerių pramonės pasiekimais?
Jokios technologijos, joks verslas ar sugebėjimas gerai dirbti negali mūsų valstybei suteikti tokios pagarbos ir įtakos pasaulinėje arenoje, kokią galėtų suteikti šalies žmonių gebėjimas susivienyti, naudojantis visos žmonijos sukaupta išmintimi, teisingumu, tikėjimu ir meile,
