Ir senosios, ir jaunosios kartos nesirūpinimas darniais tarpusavio santykiais rodo, kad ir vieni, ir kiti menkai suvokia, koks vientisas yra pasaulis. Žmonės tiesiog nežino, kaip kenkia sau, savo pačių vaikams, kaip griauna vieni kitų sveikatą, atstumdami artimus žmones ir tuo draskydami prigimtinius kraujo ryšius. Dėsninga, kad tokio elgesio pasekmes turės išgyventi vaikai, o kartais ir kelios kartos. Taip nepastebimai menkinama šeimos agregoro dvasios galia, nuo kurios priklauso ne tik pačios šeimos, kiekvieno jos nario, bet ir giminės, visuomenės tvirtybė, visos valstybės sąmoningumas ir harmonijos esmės suvokimas šiame ir mūsų vadinamame pomirtiniame gyvenime.

Spausdinti