Kiekvienais metais daugybės žmonių, baigusių savo egzistavimą šiame pasaulyje, organinių kūnų dalelytės ir jų sielos dvasios suformuotas DNR kodas papildo vandens, žemės ir oro struktūrą. Visa tai tampa žemės biomasės dalimi, nes bendra žmogaus būsenos nuostata su jo gyvenimo dvasios sukaupta patirtimi būna persmelkusi kiekvieną biologinio organizmo molekulę.

Mūsų dvilypio kūno dvasios būsenoje įkrautos molekulės transmutuoja, sąveikaudamos su oru, įvairiuose organizmuose susidurdamos su skirtingomis cheminėmis medžiagomis, ir pasiskirsto paviršiniame klampaus eterio Žemės rutulio sluoksnyje, prisotindamos jo paviršių skirtingos konsistencijos geismų ir jausmų dvasia. Ši dvasia skleidžia gyvam žmogaus kūnui fiziškai neapčiuopiamus virpesius, kurie tiesiogiai ir netiesiogiai veikia jo jausmo proto būseną. Ir tai vyksta tiek laiko, kiek egzistuoja sąmonę turinti žmonių giminė, apsireiškianti visose žmogaus dvasiai prieinamose organinėse formose, skleidžiančiose nuolatos atsinaujinančios gyvybės virpesius.