Mūsų dabartinį suvokimą suformulavo vidinio geismo derinimas nuolatinėje sielos ugdomo proto veiklos kaitoje, gyvai ir jausmingai reaguojant į pasaulyje vykstančius nesustabdomos kaitos procesus. Šią subtiliojo ir materialiojo pasaulio kaitą naujai padarytomis išvadomis savo sielose mes naujai patiriame jausmais arba mašinaliai naudodamiesi iš praeities į šį gyvenimą atsineštais instinktais, visa tai paversdami mintimis, veiksmais, o tada ir vėl geismais arba sąmoningai suvokiamais aukštesnio lygmens jausmais. Mes sukuriame protines, o vėliau ir žodines konstrukcijas (nuostatas), kurios ilgainiui virsta stereotipais. Mes veikiame vienas kitą šiame pasaulyje savo tariamų žodžių skleidžiamais virpesiais. Žodžių garsų virpesiai mus apgaubia, prasibraudami į sielos gelmes, iš kur atsiliepia kaip aidas. Juos išjausdami, kenčiame arba džiaugiamės, jausmo protu nuolatos tobulindami savo sielos dvasią.