Kaip vadovavimasis jausmo protu atrodo realiai? Kokia ta būsima būsena, kurios visuomenė turėtų siekti?
Kai kiekvienas žmogus varžysis ne tik dėl savo pranašumo, geresnių ekonominių rezultatų, bet ir dėl savo jausmo proto dvasios vertybių kokybės, sieks būti kuo jautresnis, supratingesnis, kuo labiau gerbiamas už gebėjimą skleisti šilumą ir dėmesį artimui, tuomet ateis dvasinio augimo, sielų jungimosi metas, nes visos žmonijos konstitucijos pagrindą sudarys išminties, teisingumo, tikėjimo ir meilės dvasios auginamas jausmo protas, puoselėjantis dieviškumo būseną.
Nuo ko pradėti?
Vien tokios mintys skatina svajones, kūrybingumą, sudaro sąlygas augti sielos dvasiai, kuri prasiveržia žodžiais, vėliau tampančiais gyvenimo tikrovės veiksmais. Dauguma tai suvokia, tačiau dėmesio tam skiria tik tiek, kiek priverčia gyvenimo nesėkmės arba kiek lieka laiko nuo materialios gerovės kūrimo.
Pradėkime su savo artimaisiais garsiai svajoti apie jautrius ir šiltus santykius, nesigėdykime kartais nerealių jausmų, su džiugesiu skleiskime ir kaupkime jausmo protu kuriamų teigiamų virpesių energiją! Nepasiduokime skeptikams, sakantiems, kad tai nerealu! Viskas, ką šiandieną materialaus turime, kažkada irgi buvo nerealu! Kalbėkime apie jausmus kuo įtikinamiau ir savo atvirų jausmų virpesiais patrauksime bendraminčius bendram veiksmui. Tai ir yra Šventajame Rašte minimas beldimasis, kad būtų atidaryta.
Kas padeda siekti tikslo?
Teigiamais jausmais praturtintomis nuostatomis galime pritraukti sėkmę nešančią dvasią, sustiprindami ją ir paversdami teigiama energija, savo jausmo protu sutelkdami dėmesį į tai, apie ką kalbame. Taip susidaro sąlygos tikslui pasiekti: taip pat mąstantys ir jaučiantys ima jungtis, kurdami nematomą traukos jėgą. Tokioje jausmo proto teiginių prisodrintoje atmosferoje, nuoširdaus jausmo padedami, mūsų siekiai ima materializuotis. Tai nuostabiausios akimirkos, kurias gali išgyventi žmonės, sava valia pasiduodami idėjoms, kurios artimos ir būtinos jų gyvenimui.
Iš Augustino Rakausko knygos „Globali jausmo proto dvasia“