Kodėl prašome: „Viešpatie…“

Darykime viską, kad mūsų jausmo protas susijungtų su kiekviena dieviškumo dvasios siekiančia siela, kad visi imtų jausti vientisos žmonijos sielos vieningojo vienio dvasią!

Norėdami paaiškinti, kodėl prašome: „Viešpatie, padėk mums suvokti gyvenimo esmę…“, prieš maldą turime paklausti: kodėl mes gyvename, kas mes esame, kodėl mylime, kodėl kenčiame, kodėl su pilnais sprogmenų diržais ant savo kūno nusinešame šimtus gyvybių? Kodėl prievartaujame, reikalaujame, kurdami diktatoriškas ir demokratiškas žmonių valdymo tvarkas? Kodėl Afrikoje iš bado kas minutę miršta po vaiką? Kodėl šiandieninės civilizacijos viršūnę pasiekusios valstybės sunaikina tiek maisto, kiek pakaktų išmaitinti visam Afrikos kontinentui? Kas nusprendžia, kad to reikia?! Kodėl kiekvieną dieną teka saulė? Kodėl Žemė sukasi? Kodėl mes, žmonės, gyvename ne po žeme kaip kirmėlės, kodėl ne ore kaip paukščiai? Kokiam pasauliui mes priklausome – oro ar žemės? Kodėl skausmingai išgyvename kūno veiksmus, kuriuos sužadina mūsų sielos dvasia? Kam viso to reikia? Gal tai – žaidimas? Gal mums nesuprantamos vizijos planas, kurį turime įgyvendinti nesuprasdami ir tik tada suprastume jo prasmę?! Kas gali į šiuos klausimus atsakyti taip, kad mes iš karto – čia ir dabar – viską suprastume?

Mes turime tik nesąmoningą norą gyventi ir jausti, nuolatos galvodami, ką ir kodėl jaučiame. Nevisiškai suvokiamas jausmas, gyvenantis kiekvienoje mūsų planetos kūno dalelytėje, vienintelis turi ryšį su dieviškumo sąvoka, kurios mes, žmonės, dar iki galo nesuvokiame. Todėl kviečiu kiekvieną, šiame pasaulyje dieviškumo sampratos siekiantį žmogų, atverti savo jausmą ir protą, kreipiantis į visos žmonijos aukščiausiojo supratimo jausmo proto dvasią!

(Iš knygos „Globali jausmo proto dvasia“)

Spausdinti