Atsiliepimai

Prof. habil. dr. Juozas Mureika apie verslininko Augustino Rakausko knygą „Globali jausmo proto dvasia“

Žurnalistė Ingrida Stankevičienė: Gerb. profesoriau, labai norėtume sužinoti, kaip Jūs interpretuojate knygos „Globali jausmo proto dvasia“ pavadinimą.

Juozas Mureika: Knygų pavadinimai gali būti pasirenkami tiek pagal bendrą knygos turinį, tiek pagal svarbiausias idėjas, tiek pagal leidinio paskirtį ar žanro pobūdį. Kartais tai lemia ir reklaminiai arba vien tik estetiniai motyvai. Be to, gali būti pridedama ir paantraštė. Manyčiau, kad šiuo atveju knygos pavadinimą autorius tinkamai suformulavo turėdamas net kelis motyvus.

Pristatė „Radijo lentyna“

2014 metų spalio 11 dieną „Žinių radijo“ laidoje „Radijo lentyna“ buvo pristatyta Augustino Rakausko knyga „Globali jausmo proto dvasia“.

Laidą rengia Audrius Ožalas.
Laidą galite paklausyti internetu.

Socialinių (psichologijos) mokslų dr. Jono Grudzinsko recenzija

Kuo ši Augustino Rakausko knyga man įdomi? Visų pirma, autoriaus įžvalgomis. Pats autorius pripažįsta, kad jis taip galvoja, taip mato žmogaus būties esmę, jos tikslą, prasmę, tačiau šių įžvalgų plėtotė, tam tikra evoliucija, anot autoriaus, vyks gal tūkstantmečius, o gal ir milijonus metų. Todėl, anot Augustino Rakausko, tai peržengia įprastas mūsų suvokimo ir mąstymo ribas. Nes mus veikia nusistovėję žemiškojo gyvenimo suformuoti stereotipai. Juk tai, kas peržengia mums įprasto pažinimo ribas, dažnai neturi žodinių atitikmenų, leidžiančių įforminti tą naują sampratą, kitaip tariant, tiksliai ir visiems suprantamai išreikšti jos turinį.

Henrikas Pupelis: Laiškas autoriui

Gerbiamas Augustinai, šį laišką mane paskatino parašyti išsamesnė pažintis su Jūsų knygą „Globali jausmo proto dvasia“. Privalau Jums pasakyti, jog kai mūsų susitikimo metu paėmiau knygą į savo rankas pamaniau, kad ją bus lengva greitai suprasti nes esu susipažinęs tiek su verslu (tiesa, daugiau posovietiniu), tiek su vakarietiškai interpretuojamomis Rytų religijomis (deja, vakariečiai neina į dvasinį radikalumą, kuris neatsiejamas nuo religijose išpažįstamų etninių dorybių (Jūsų vadinamų