Interviu

„Verslumo dvasia“: Apie vertybes kalba visi, o kaip jose gyventi?

Kviečiame klausytis pokalbio iš Kauno studijos apie jungimosi ir vienybės galią, apie tikėjimo faktorių, apie tai, kaip išmokti jausti, kaip naudotis malda, kalbamės su Augustinu Rakausku, verslininku, laidos autoriumi, „Harmony parko“ įkūrėju.

Klausytis internetu.


„Verslumo dvasia“: Kada verslininkas tampa visuomenės įkaitu ir kaip tai padeda išlikti jo verslui?

2017 m. liepos 28 d. laidoje kalbamės su „Senukų“ įkūrėju, laidos autoriumi Augustinu Rakausku.
Klausytis internetu.

Laidą veda Ingrida Stankevičienė ir Edita Marciulevičienė.
Laida transliuojama kas antrą penktadienį 10.10 val. Kartojama kiekvieną šeštadienį 17 val.

***
Ištrauka iš laidos:
Ingrida Stankevičienė – Labiausiai mes mėgstame gyvenime – gerai jaustis. Dar visai neseniai galvodami apie daiktą, kurį norime pirkti, svarbiausiu kriterijumi laikėme to daikto kokybę ir gerą kainą. Šiandien mes pirkdami daiktą stengiamės kuo geriau jaustis ir kad šis pirkimo procesas mums suteiktų kuo daugiau džiaugsmo. Prašome, duokime mums, kuo daugiau gero jausmo. Darželyje – gero jausmo, mokykloje, šeimoje – gero jausmo, tarpusavio santykiuose ir kolektyve – kuo daugiau gero jausmo.
Jūs norite kurti verslą? Nuo ko jūs pradedate? Nuo gero jausmo. Nuo gerų vizijų ir idėjų.


„Verslumo dvasia“: Apie esminę žmogaus (verslininko) savybę – kūrybingumą, apie tai, kaip tampama savo kūrybingumo įkaitu ir kokiomis aplinkybėmis jo atsisakoma

2017 m. liepos 14 d. laidoje apie esminę žmogaus (verslininko) savybę – kūrybingumą, apie tai, kaip tampama savo kūrybingumo įkaitu, kaip, kokiomis sąlygomis žmogus atsisako savo kūrybingumo, kalbamės su laidos autoriumi Augustinu Rakausku.

Laidą veda Ingrida Stankevičienė ir Edita Marciulevičienė.
Klausytis internetu.


„Verslumo dvasia“: kaip susikurti pridėtinę vertę iš skaitymo?

Vasara, atostogos – puikus laikas skaityti. Apie tai, kaip skaitymą paversti kuo naudingesniu savo sąmoningumui auginti, kalbamės su laidos ir knygos „Globali jausmo proto dvasia“ autoriumi Augustinu Rakausku.

 Klausytis internetu.

 Laidą veda Ingrida Stankevičienė ir Edita Marciulevičienė.
Laida transliuojama per „Žinių radiją“ kas antrą penktadienį 10.05 val. (kartojama savaitgalį).
***
Ištrauka iš laidos:
Edita Marciulevičienė: Yra šimtai knygų apie verslą, vadybą, lyderystę. Pakalbėkime, Augustinai, apie tai, kaip tose knygose išdėstytą teoriją paversti praktika, kaip tuo teoriniu supratimu pasinaudoti?


„Verslumo dvasia“: Kaip, turint šeimininko savybių, galima pamatyti visuomenėje dar besiformuojančias problemas?

A.R._gera_TLaidoje „Verslumo dvasia“ įžvalgomis apie šeimininko savybes dalysis šios laidos ir knygos Edita„Globali jausmo proto dvasia“ autorius Augustinas Rakauskas.

Laidą veda Edita Marciulevičienė.

Daugiau informacijos panašiomis temomis Augustino Rakausko knygoje „Globali jausmo proto dvasia“.

Klausytis internetu.


„Verslumo dvasia“: Apie mintis, intencijas ir būsenas, svarbias pradedant Naujuosius metus

„Žinių radijo“ laidoje „Verslumo dvasia“ kalbame apie tai, kaip įžengę į Naujuosius metus, susidursime kiekvienas su savimi, išgyvenančiu situacijas, kurios ateina iš nuolat kintančios aplinkos. Į ką orientuosimės, kokiomis nuostatomis vadovausimės, kokią dvasią bandysime kurti?
Svarbiausių akcentų Naujųjų metų perspektyvoje ieškosime su laidos autoriumi Augustinu Rakausku ir laidos vedėja Ingrida Stankevičiene.

Klausytis internetu.


„Verslumo dvasia“: Šv. Kalėdų dvasioje apie tai, kaip mokytis jausti ir kaip praktiškai naudotis malda

Laidoje „Verslumo dvasia“ ieškome atsakymų į klausytojų pateiktus klausimus iš knygos „Globali jausmo proto dvasia“.
Apie  dvasią, mokymąsi jausti ir maldos panaudojimą praktiškai kalbamės su knygos „Globali jausmo proto dvasia“ autoriumi Augustinu Rakausku.
Laidą veda Ingrida Stankevičienė ir Edita Marciulevičienė.

Klausytis internetu.

***
Malda iš knygos „Globali jausmo proto dvasia“.
Iš laidos:
Edita Marciulevičienė: 2015 m. lapkričio 28 d. Kėdainių arenoje vyko „Žinių radijo“ organizuotas visos Lietuvos bendruomenių sąskrydis „Tai – mes!“ Susirinko apie 2000 dalyvių. „Verslumo dvasios“ komanda padovanojo beveik 250 knygų „Globali jausmo proto dvasia“.
Augustinai, žmonėms kyla daug klausimų, įvairių prieštaravimų, ypač vyresniems žodis „dvasia“ asocijuojasi su religija. Daug kas stebisi, kad Jūs kalbate apie dvasią labai praktiškai, kad dvasia gimsta žmoguje iš nuolatinio vidinio darbo. Ir kai kuriems atrodo mistiška, kad dvasia ne bažnyčioje, o kuriama santykyje tarp individo ir visuomenės. Maža to, su ja galima dirbti, ją galima analizuoti, ji yra kokybiškai struktūrizuojama. Tai apskritai nauja, kad požiūris į dvasią pirmiausiai yra praktinis požiūris.

Augustinas Rakauskas: Būtent – žmogus ir visuomenė: visų žmonių sukaupta patirtis, spinduliuojanti tam tikrą dvasią, ir dabartinė žmogaus patirtis. Kiek žmogus gali paimti iš bendros patirties, priklauso nuo jo išsivystymo lygio. Bet jis turi būti laisvas priimti tiek, kiek gali. Visuomenė turi stengtis, kad kiekvieno žmogaus supratimas būtų kuo aukštesnio lygio. Kad žmogus galėtų koreliuoti su kitais žmonėmis – vadinamąja visuomene. Lygiai tai turi rūpėti žmogui ir visuomenei. Tada aštuoniukė pradeda suktis – AŠ ir VISUOMENĖ. Atsiranda bendras vardiklis: visuomenę sudaro žmogus, todėl jam reikia daug dėmesio. Kada visuomenė pradeda tai suvokti, galvoti apie tai, realizuoti tai – tada tikrovė ima keistis.


Prof. habil. dr. Juozas Mureika apie verslininko Augustino Rakausko knygą „Globali jausmo proto dvasia“

Žurnalistė Ingrida Stankevičienė: Gerb. profesoriau, labai norėtume sužinoti, kaip Jūs interpretuojate knygos „Globali jausmo proto dvasia“ pavadinimą.

Juozas Mureika: Knygų pavadinimai gali būti pasirenkami tiek pagal bendrą knygos turinį, tiek pagal svarbiausias idėjas, tiek pagal leidinio paskirtį ar žanro pobūdį. Kartais tai lemia ir reklaminiai arba vien tik estetiniai motyvai. Be to, gali būti pridedama ir paantraštė. Manyčiau, kad šiuo atveju knygos pavadinimą autorius tinkamai suformulavo turėdamas net kelis motyvus.


„Verslumo dvasia“: Kam reikalingos vertybės ir kaip jomis naudotis?

Laidoje pokalbyje apie nuostatas, dėsningumus, vertybes ir vidinį žmogaus darbą su jomis susitinka knygos „Globali jausmo proto dvasia“ autorius Augustinas Rakauskas, laidos vedėja Ingrida Stankevičienė ir redaktorė Edita Marciulevičienė.

Klausytis internetu.


Kaip šeimos dvasia kuria valstybės šeimos dvasią

„Žinių radijo“ reportažas iš Šeimų šventės „Viena šeima viena širdim“, vykusios „Harmony“ parke 2015-05-31. Augustiną Rakauską kalbina Tadas Grabys.

Žurnalistas: Esate „Harmony“ parko įkūrėjas. Ar esate ir Šeimų šventės idėjos autorius?

Augustinas: Šeimų šventę organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau mes, kaip „Senukų“ įmonių asociacija, jau 12 metų organizuojame tokią pat šventę visos „Senukų“ įmonių asociacijos šeimoms. Prieš 4 metus kilo idėja šias iniciatyvas sujungti, nes visi esame vienos valstybės šeima. Dabar džiaugiamės, kad mums pavyko sujungti Lietuvos šeimas!

Žurnalistas: Rezultatą puikiai matome – už nugaros – žmonių minia, – tiesiog mus apspaudė visi, susirinkę į šią šventę. Augustinai, kokį vaidmenį atlieka šeima valstybėje?

Augustinas: Manau, kad pagrindinį: jeigu nėra deramos šeimos konstitucijos, turiu omeny kiekvieno žmogaus šeimoje, tai tada neturime ir šeimos – šeimos, kurią galėtume pavadinti savo valstybe. Nes pats svarbiausias dalykas, kad mūsų šeimos suvoktų, kokiu pagrindu šeima yra kuriama.

Šioje šventėje visi jaučiame šeimų dvasią. Ta šeimos dvasia kuriama kiekvienoje šeimoje. Bet paskui, kad sukurtume bendrą – valstybės žmonių – šeimos dvasią, kurią vadiname valstybe, reikia, kad kiekviena šeima žinotų, kokiu pagrindu ji pati formuojasi. O šeimos formavimosi pagrindas – rūpestis kitais, kiekvieno rūpinimasis savo vaiku, vyro rūpinimasis žmona, žmonos – vyru, vaikais. Jeigu šitas rūpestis yra, jei tokio rūpinimosi dvasia apgyvendinama šeimoje, tai tokia formuojasi ir valstybės dvasia. Tada ir turime darnią, laimingą valstybę. Tada niekas nenori iš tokios valstybės išvažiuoti, kažkur kitur būti, o jeigu ir išvažiuoja, tai šaknys vis tiek lieka savo valstybėje.