Interviu

Prof. habil. dr. Juozas Mureika apie verslininko Augustino Rakausko knygą „Globali jausmo proto dvasia“

Žurnalistė Ingrida Stankevičienė: Gerb. profesoriau, labai norėtume sužinoti, kaip Jūs interpretuojate knygos „Globali jausmo proto dvasia“ pavadinimą.

Juozas Mureika: Knygų pavadinimai gali būti pasirenkami tiek pagal bendrą knygos turinį, tiek pagal svarbiausias idėjas, tiek pagal leidinio paskirtį ar žanro pobūdį. Kartais tai lemia ir reklaminiai arba vien tik estetiniai motyvai. Be to, gali būti pridedama ir paantraštė. Manyčiau, kad šiuo atveju knygos pavadinimą autorius tinkamai suformulavo turėdamas net kelis motyvus.

Kaip šeimos dvasia kuria valstybės šeimos dvasią

„Žinių radijo“ reportažas iš Šeimų šventės „Viena šeima viena širdim“, vykusios „Harmony“ parke 2015-05-31. Augustiną Rakauską kalbina Tadas Grabys.

Žurnalistas: Esate „Harmony“ parko įkūrėjas. Ar esate ir Šeimų šventės idėjos autorius?

Augustinas: Šeimų šventę organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau mes, kaip „Senukų“ įmonių asociacija, jau 12 metų organizuojame tokią pat šventę visos „Senukų“ įmonių asociacijos šeimoms. Prieš 4 metus kilo idėja šias iniciatyvas sujungti, nes visi esame vienos valstybės šeima. Dabar džiaugiamės, kad mums pavyko sujungti Lietuvos šeimas!

Žurnalistas: Rezultatą puikiai matome – už nugaros – žmonių minia, – tiesiog mus apspaudė visi, susirinkę į šią šventę. Augustinai, kokį vaidmenį atlieka šeima valstybėje?

Augustinas: Manau, kad pagrindinį: jeigu nėra deramos šeimos konstitucijos, turiu omeny kiekvieno žmogaus šeimoje, tai tada neturime ir šeimos – šeimos, kurią galėtume pavadinti savo valstybe. Nes pats svarbiausias dalykas, kad mūsų šeimos suvoktų, kokiu pagrindu šeima yra kuriama.

Šioje šventėje visi jaučiame šeimų dvasią. Ta šeimos dvasia kuriama kiekvienoje šeimoje. Bet paskui, kad sukurtume bendrą – valstybės žmonių – šeimos dvasią, kurią vadiname valstybe, reikia, kad kiekviena šeima žinotų, kokiu pagrindu ji pati formuojasi. O šeimos formavimosi pagrindas – rūpestis kitais, kiekvieno rūpinimasis savo vaiku, vyro rūpinimasis žmona, žmonos – vyru, vaikais. Jeigu šitas rūpestis yra, jei tokio rūpinimosi dvasia apgyvendinama šeimoje, tai tokia formuojasi ir valstybės dvasia. Tada ir turime darnią, laimingą valstybę. Tada niekas nenori iš tokios valstybės išvažiuoti, kažkur kitur būti, o jeigu ir išvažiuoja, tai šaknys vis tiek lieka savo valstybėje.

„Norėjau, kad knyga paskatintų diskutuoti su savimi…“

Žurnalistai Martyna Stankevičiūtė ir Antanas Marčiulionis kalbina Augustiną Rakauską, 2014 m. liepą išleidusį antrąją knygą „Globali jausmo proto dvasia“.
Gerbiamas Augustinai, dabar, kai „Globali jausmo proto dvasia“ jau skaitytojų rankose, jūsų valia, nuo ko pradėsime pokalbį apie ilgai trukusio kūrybos proceso vaisių.
Manau, kad mano knyga daugeliui skaitytojų sukels ne tik teigiamas emocijas. Ypač tiems, kurie prisirišę prie stereotipinio mąstymo ir gyvenimo būdo. Negalime ignoruoti, kad mūsų visuomenė jau yra susikūrusi tam tikrą vaizdą, sampratą apie gyvenimą. Jeigu mes savo veiksmuose, savo santykiuose nustosime ieškoti spragų, sustos pažanga. Šiandien didžiausios problemos glūdi tame, kad visuomenė pradėjo džiaugtis tuo, ką sukūrė.