Būsena

„Verslumo dvasia“: Tiesiog apie mūsų tautos dvasią

10.10 val. laidos „Verslumo dvasia“ komanda kalbasi su filosofijos mokslų daktaru, rašytoju, žurnalistu, vertėju Vytautu Rubavičiumi apie tai, kas yra ir kaip jaučiasi lietuvis, santykyje su savo lietuviškąja savastimi: ką reiškia „aš esu lietuvis“, kas yra tauta ir koks mano veikimas joje, kokią dvasią skleidžia mano tauta, – tiesiog apie mūsų tautos dvasią.
Klausytis internetu.

„Verslumo dvasia“: apie kiekvieno žmogaus ypatingą misiją

2017 m. kovo 10 d. laidoje „Verslumo dvasia“ kalbamės su aktoriumi, dzen vienuoliu Bo Haeng –Kęstučiu Marčiulynu.
Kiekvienas žmogus turi ypatingą misiją, nes kiekvieno sieloje veikia jo ypatinga dvasia, ir tik jis gali ją realizuoti įsiliedamas į bendrą žmonijos dvasią. Ir niekas kitas jam skirto dar neatliks.
Nė vienas iš mūsų negalime susigalvoti sau misijos. Ji atsiskleidžia mumyse bendraujant su visuomene. Žmogus turi tai jausti. Ir negali nieko kito klausyti. Tik savo širdies. Užaugti svarbiausiam klausimui – ką paliksiu po savęs? Kaip galiu padėti tam didingam procesui, kuriame dalyvauja visa žmonija?

Klausytis internetu.

Laidą veda Ingrida Stankevičienė ir Edita Marciulevičienė.
Laida transliuojama kas antrą penktadienį 10.10 val. Kartojama kiekvieną šeštadienį 17 val.
Daugiau informacijos panašiomis temomis Augustino Rakausko knygoje „Globali jausmo proto dvasia“ (lietuvių ir rusų kalbomis!).

***

Ištrauka iš laidos:

Edita Marciulevičienė: Studijoje turime svečią ir gražiu jo prisistatymu siūlome ir pradėti. Laba diena.
Bo Haeng – Kęstutis Marčiulynas: Laba diena, mano vardas yra Bo Haeng, nes tokį vardą man davė mano meistras, tai yra Bo – platus, Haeng – veiksmas, Lietuvoje dauguma žmonių mane vadina Kęstutis, pavardė – Marčiulynas, nes tai paprasta ir aišku. Tai aš, kaip sakoma, Kęstutis.

„Verslumo dvasia“: kaip formuojasi būsena „aš visiems linkiu laimės!“

Laidoje „Verslumo dvasia“ kalbamės apie tai, kaip formuojasi būsena „aš visiems linkiu laimės!“
Kalbamės su mūsų laidos klausytojams jau pažįstamu garsiu svečiu – medicinos mokslų daktaru, psichologu ir vedų žinovu, lektoriumi Olegu Genadjevičiumi Torsunovu.

Klausytis internetu.

Laidą veda Ingrida Stankevičienė ir Edita Marciulevičienė.

Už galimybę įrašyti interviu dėkojame VšĮ „Ajurvedos akademija“ vadovei Linai Lukošienei.

***

Ištrauka iš laidos:

Ingrida Stankevičienė: Gerbiamas Olegai Genadjevičiau, pasiūlysiu Jums šiandieną tokią temą: pastebima tendencija, kad žmonės vis labiau linkę informaciją rinkti ne vien tik iš knygų, bet per jausmus, analizuodami savo būsenas, kylančias bendraujant. Žmonės vis ryškiau pastebi, kad jų išgyvenamos būsenos ir mokslinis prie jų priėjimas yra žinios apie juos pačius, apie tarpusavio bendravimą ir pasaulį. Žmonės vis labiau išreiškia norą patirti kokybiškesnių būsenų.

„Verslumo dvasia“ kalbina Marių Jampolskį: kas jungia aktorių ir verslininką

Kauno „Žinių radijo“ studijoje aktorius Marius Jampolskis atvirai ir drąsiai pasakoja apie tai, kaip jis jaučiasi, atsisukęs į save, susidūręs su malda.

M. Jampolskis: „Mokytis reikia ne aktorystės, mokytis reikia pažinti save.“

Laidą veda Ingrida Stankevičienė.

Klausytis internetu.

Kuriame komandinę dvasią įmonėje

„Verslumo dvasios“ komandos iniviatyva „Senukų“ biuro darbuotojai buvo kviečiami įsiamžinti nuotaikingoje fotosesijoje. Susitikimas pateisino susirinkusiųjų lūkesčius: dar kartą įsitikinome, kad „Senukuose“ dirba kūrybingi, įdomūs žmonės, iš fotosesijos dalyviai išėjo kupini geros nuotaikos ir pasikrovę jėgų visai likusiai savaitei, o jos organizatoriai – patenkinti puikiais rezultatais: atskiri skirtingų skyrių darbuotojai tapo išvien veikiančia komanda, su kokia galima įgyvendinti daugybę kitų kūrybinių projektų.

„Verslumo dvasia“: Apie mintis, intencijas ir būsenas, svarbias pradedant Naujuosius metus

„Žinių radijo“ laidoje „Verslumo dvasia“ kalbame apie tai, kaip įžengę į Naujuosius metus, susidursime kiekvienas su savimi, išgyvenančiu situacijas, kurios ateina iš nuolat kintančios aplinkos. Į ką orientuosimės, kokiomis nuostatomis vadovausimės, kokią dvasią bandysime kurti?

Svarbiausių akcentų Naujųjų metų perspektyvoje ieškosime su „Žinių radijo“ savininku, šios laidos autoriumi Augustinu Rakausku ir laidos vedėja Ingrida Stankevičiene.

Klausytis internetu.

„Verslumo dvasia“: Šv. Kalėdų dvasioje apie tai, kaip mokytis jausti ir kaip praktiškai naudotis malda

Laidoje „Verslumo dvasia“ ieškome atsakymų į klausytojų pateiktus klausimus iš knygos „Globali jausmo proto dvasia“.
Apie  dvasią, mokymąsi jausti ir maldos panaudojimą praktiškai kalbamės su „Žinių radijo“ savininku, knygos „Globali jausmo proto dvasia“ autoriumi Augustinu Rakausku.

Klausytis internetu.

Laidą veda Ingrida Stankevičienė ir Edita Marciulevičienė.

***

Malda iš knygos „Globali jausmo proto dvasia“.

Iš laidos:

Edita Marciulevičienė: 2015 m. lapkričio 28 d. Kėdainių arenoje vyko „Žinių radijo“ organizuotas visos Lietuvos bendruomenių sąskrydis „Tai – mes!“ Susirinko apie 2000 dalyvių. „Verslumo dvasios“ komanda padovanojo beveik 250 knygų „Globali jausmo proto dvasia“.

Augustinai, žmonėms kyla daug klausimų, įvairių prieštaravimų, ypač vyresniems žodis „dvasia“ asocijuojasi su religija. Daug kas stebisi, kad Jūs kalbate apie dvasią labai praktiškai, kad dvasia gimsta žmoguje iš nuolatinio vidinio darbo. Ir kai kuriems atrodo mistiška, kad dvasia ne bažnyčioje, o kuriama santykyje tarp individo ir visuomenės. Maža to, su ja galima dirbti, ją galima analizuoti, ji yra kokybiškai struktūrizuojama. Tai apskritai nauja, kad požiūris į dvasią pirmiausiai yra praktinis požiūris.

Augustinas Rakauskas: Būtent – žmogus ir visuomenė: visų žmonių sukaupta patirtis, spinduliuojanti tam tikrą dvasią, ir dabartinė žmogaus patirtis. Kiek žmogus gali paimti iš bendros patirties, priklauso nuo jo išsivystymo lygio. Bet jis turi būti laisvas priimti tiek, kiek gali. Visuomenė turi stengtis, kad kiekvieno žmogaus supratimas būtų kuo aukštesnio lygio. Kad žmogus galėtų koreliuoti su kitais žmonėmis – vadinamąja visuomene. Lygiai tai turi rūpėti žmogui ir visuomenei. Tada aštuoniukė pradeda suktis – AŠ ir VISUOMENĖ. Atsiranda bendras vardiklis: visuomenę sudaro žmogus, todėl jam reikia daug dėmesio. Kada visuomenė pradeda tai suvokti, galvoti apie tai, realizuoti tai – tada tikrovė ima keistis.

pusele_cmykKaip verslininkas patarkite, kaip nepaskęsti toje informacijoje, kurią gauname iš įvairiausių leidinių, spaudos, paskaitų. Kokiais kriterijais vadovautis, atsirenkant į mus plaukiančią informaciją? Žodžiu, kaip kurti tą savo dvasinių vertybių stuburą, tą turėklą, į kurį remiantis būtų galima eiti šiuo keliu?

Augustinas Rakauskas: Kiekvienas žmogus, mokantis kitus, geriausiai gali perduoti tą medžiagą ir būseną, kurią pats yra išgyvenęs. Žmogus, kuris mokosi, gali rinktis, kaip (pagal savo supratimo lygį) adaptuoti gautą informaciją.

Ugdyti nuostatą – ne stereotipus deklaruoti, bet suteikti galimybę žmogui suvokti senų ir naujų nuostatų skirtumų esmę, kad jie sava valia rinktųsi tai, kas priimtina jų sielos dvasios išsivystymo lygmeniui. Žmogaus prigimtyje glūdi potraukis pajausti harmonijos būseną, todėl jam neįmanoma prievarta įbrukti kažkieno kito suvoktos tiesos. Norint įdiegti naujas nuostatas, reikia suteikti žmogui daug naujos – jausmo ir proto sąveikoje – užgimstančios informacijos. Juk žmogus – laisvas Dievo vaikas (savo supratimo ribose, kokios jos bebūtų), todėl negalima jo mokymosi proceso per prievartą pagreitinti vien jausmais arba vien tik analitinėmis proto išvadomis.

Kodėl žmonės susirenka per šventes ir būna kartu? Kas juos sutraukia? Negi visi sueina tik iš įpratimo, kad tokios tradicijos?

pusele_cmykPer metines šventes mes, žmonės, aštriau pajuntame, kad visų švenčiančiųjų kūno dvasia bendruose renginiuose yra kartu, tačiau šventėms pasibaigus kiekvieno siela skleidžia savitos dvasios būseną. Kodėl sielos savo kūnus atveda į šventinius susibūrimus? Gal todėl, kad mūsų sielos dvasia, pati to nesuvokdama, visada puoselėja susijungimo jausmą? Turbūt žmonės jaučia, jog tam, kad susijungimas įvyktų, kiekvienos atskiros sielos būsenoje turi susiformuoti bendros dvasios jausmas, galintis susilieti su visos žmonijos dvasia. Nauja dieviškosios dvasios būsena gimsta ne vieno žmogaus sielos dvasios jausmo proto garsuose, o garsuose, kuriuose visi vienybės jausme keičiamės.